2016 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

Sopranai. Šeštas sezonas. Mr. & Mrs. John Sacrimoni Request.../Live Free or Die

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Šeštas sezonas. Penkta serija. Mr. & Mrs. John Sacrimoni Request...


Gloom is your business and business is good. - Tony

Apie galios parodymą mafijoje jau kalbėjome nemažai. Daug kartų serialas parodė, kad labiausiai gerbiami žmonės tame pasaulyje yra tie, kurie atrodo stiprūs ir nieko nebijo, ir visai nesvarbu, ar jie išties yra bebaimiai. Kaip atrodai, taip tave ir priima, ir Tonis tai supranta geriausiai iš visų.

Ši serija dar kartą yra labiausiai susijusi su galios dinamika mafijoje. Ir net jeigu tai atrodo kaip tema, kurios pagrindinį motyvą lyg ir supratome, šio sezono kontekste ji yra visiškai nauja. Tonis, suvokiantis savo atsigavimą ir žengimą į naują gyvenimą kaip tikrą dovaną, galią gali suprasti kitaip nei anksčiau, ir panašu, kad tai yra reali galimybė.

Serija prasideda tuo, kad Tonis pagaliau grįžta į savo darbą. Po ilgo atsigavimo laikotarpio, kuris čia nėra apibrėžiamas, jis nusprendžia, kad yra pakankamai stiprus (ar bent jau ne tiek silpnas) grįžti į darbą ir visiems parodyti, kad vis dar yra savo darbą galintis atlikti bosas.

Jau Toniui važiuojant į darbą yra pristatomas ir pagrindinis serijos motyvas. Naujasis Tonio apsauginis Peris sužavi bosą savo raumeningumu ir galingumu. Tonis naujo samdinio fiziniu stotu žavisi įtartinai artimai, nors tai būtų galima paaiškinti jo naujuoju atgimimu. Tonis dabar kur kas labiau nei anksčiau ruošiasi galvoti apie savo sveikatą ir net jeigu į raumenų kalną jis nėra panašus, tokiu tikrai norėtų tapti.

Visgi tas dėmesio kreipimas į raumenis ir stiprius žmones yra kur kas labiau susijęs su naująja Tonio padėtimi šeimoje. Į jį yra žiūrima kaip į silpnesnį nei anksčiau žmogų ir jam tai nepatinka. Visų akivaizdoje jis turi girtis nevalgantis svogūnų, pasakoti apie savo žaizdas ir geriamus vaistus, kas aplinkiniams ne tik neįdomu, bet dar labiau išryškina, kad Tonis nebėra toks stiprus kaip anksčiau.

Paraleliai Tonio istorijai  turime Džonio siužeto liniją. Džonis irgi turi mažiau galios nei anksčiau, sėdintis kalėjime ir negalintis laisvai dalyvauti dukros vestuvėse. Teisėjas galiausiai leidžia jam apsilankyti dukros šventėje, net jeigu Džoniui pritaikomi žiauriausi įmanomi apribojimai.

Mafijoje vykstančios vestuvės, prižiūrimos policijos ir FTB agentų, yra vienas absurdiškiausių vaizdinių, nors nuostabiai tinka šiam serialui. Taip yra tarytum sukuriama iliuzija, kad visi veikėjai yra laisvi daryti ką tik nori, net jeigu realybėje jie yra kruopščiai prižiūrimi, o ta priežiūra yra tik dėl vieno žmogaus.

Vestuvėse įvyksta du dalykai, kurie svarbūs serijoje plėtojamai galios temai. Kuomet prieš bažnyčią stovinčiam Toniui yra liepiama nusiimti batus, kad juos būtų galima patikrinti metalo detektoriumi, Tonis suklumpa. Įdomios režisūros dėka žiūrovams yra parodoma, kad jo suklupimą įdėmiai stebi visi, tarytum galvodami, kad jų bosas ką tik parodė didžiausią savo silpnybės ženklą. Tonis po to sugeba atsitiesti, tačiau savo reputacijos prieš kitus tą vakarą jau neatstato.

Pačios vestuvės yra tas tobulas humoro ir dramos mišinys, kai veikėjai supranta, kad jie yra tokioje pačioje situacijoje kaip ir „The Godfather“, tarytum labiau pedantiškame filmo variante. Visi banaliai žavisi įvairiais papuošimais, nuotakos grožiu ir valgiais, nors viskas atrodo paviršutiniška, žmonės bijo tarpusavyje kalbėtis rimtesnėmis temomis, o FTB agentai sudrumsčia bet kokius įdomesnius epizodus.

Būtent dėl jų atsiranda ir originaliausia tų vestuvių scena, kuomet su Džoniu atvirai negalintis kalbėti Tonis apsimeta, kad kalbasi su neprigirdinčiomis tetomis, ir sukuria dar vieną tarp grynos komedijos ir dramos balansuojančią situaciją. Jos esmė yra susijusi su tuo, ko kiek anksčiau Tonio buvo prašęs Filas - pašalinti vieną pagrindinių Karmaino vyrų.

Kuomet jo prašė Filas, Tonis su tuo nenorėjo sutikti, Priešinosi jis ir dabar, tačiau kažkas jo nuomonę pakeitė. Tonis iš arti pamatė, kokioje sunkioje situacijoje yra Džonis, negalintis laisvai atvykti į dukros vestuves. Tonis, nuo serijos pradžios kalbantis apie tai, kaip negali sulaukti Medou vestuvių, prieš save mato vyrą, kuris prašo paslaugos savo dukros vestuvių dieną. Būčiau linkęs manyti, kad Tonis su sąlygomis sutinka labiau dėl asmeninių nei dėl strateginių priežasčių.

Tai mus gražiai įveda į antrą svarbią vestuvių sceną, vykstančią pačioje ceremonijos pabaigoje ir net mane griebiančią už širdies. Kuomet Džonio dukra jau ruošiasi išvykti su naujuoju savo vyru į medaus mėnesį ir visi gražiai bei laimingai atsisveikina, būtent tuo momentu įsirauna FTB agentai, privalantys išvežti Džonį atgal į kalėjimą.

Turbūt tai nebuvo atsitiktinumas, nes FTB yra visai smagu matyti prieš visus draugus pažeminamą Džonį, kuris iškart apsiverkia. Visgi kur kas svarbiau yra tai, kad jį mato visi pagrindiniai mafijos personažai, verkimą laikantys pačiu aiškiausiu silpnumo požymiu.

Tonis tai supranta. Ir kalbėdamas su kolegomis, ir vėliau bendraudamas su Melfi jis žino, kad net jeigu jo širdis dabar yra minkštesnė ir žmonių silpnumą jis gali priimti kur kas lengviau nei anksčiau, mafija yra nepasikeitusi. Jam dar labiau padeda Melfi, aiškiai pasakanti, kad stiprumą žmonės turi pamatyti, ir nesvarbu, kaip tu jautiesi viduje.

Todėl kai serijos pabaigoje Tonis nusprendžia išprovokuoti ir sumušti savo apsauginį, kurio temperamentas yra neprognozuojamas ir kuris realiai negali padaryti nieko baisaus savo bosui, tai yra galios deklaravimas. Tonis po muštynių atrodo silpnai, vemiantis krauju ir gulintis paslikas tualete, tačiau jo šypsena išduoda, kad net ir po incidento, kuomet jis vos nenumirė, galia vis dar kelia džiaugsmą.

Kitos mintys

  • Jaunėlis yra uždaromas į psichiatrinę ligoninę, nesusivokiantis aplinkoje ir dievagojantis, kad tikrai nesužeidė Tonio. Nors Sopranų šeima jo išsižadėjo, paties Jaunėlio man vis tiek šiek tiek gaila.
  • Vitas atvyksta į gėjų barą, kuriame jį greitai pamato pažįstami. Galite tikėtis, kad šita istorija šioje vietoje nesibaigs.
  • Kitą Džonio dukrą vaidina Cristin Milioti iš „How I Met Your Mother“, „Fargo“ ir panašiai. Čia šiaip, kad žinotumėt.


Šeštas sezonas. Šešta serija. Live Free or Die


You can talk about every day being a gift and stopping to smell the roses, but regular life's got a way picking away at it. Your house. The shit you own. It drags you down. Your kids. What they want. One bad idea after another. Just trying to work a cell phone menu is enough to make you scream. - Tony
Viena įdomiausių diskusijų bet kokioje kritikos formoje visad yra tai, ar galima atskirti meną nuo menininko. Ar galima mėgautis menu tik kaip atskiru produktu ir visiškai nekreipti dėmesio į tai, kas jį sukūrė, koks tas žmogus yra, kokia yra jo nuomonė tam tikromis temomis ir panašiai?

Mano mąstymas šioje situacijoje visą laiką kinta ir nemanau, kad galima sugalvoti vieną viskam tinkantį atsakymą. Pavyzdžiui, Romano Polanskio filmai, tokie kaip „Chinatown“ ir „The Pianist“, yra tarp geriausių kino kūrinių, tačiau ar aš tikrai noriu mėgautis tokiais filmais, kai žinau, kad Polanskis padarė tokius biškį žiaurius dalykus? Ir ar aš tikrai galiu nuoširdžiai mylėti tokį serialą kaip „The West Wing“, jeigu žinau, kad jį visą parašė tik Aaronas Sorkinas, turintis savo garsiai išsakytas ideologijas ir pritaikantis veikėjus tik jų išsakymui bei kreipiantis mažai dėmesio į paprastą istorijos pasakojimą?

(Pirmu atveju atsakymas yra ne; antruoju - taip. Jeigu ką.)

„Sopranų“ scenaristų sprendimas paversti Vitą gėjumi yra įdomus ir turbūt nevienpusiškas. Prieš dešimt metų kurtas sezonas egzistavo laikotarpiu, kai apie homoseksualumą buvo kalbama tik šiek tiek garsiau nei prieš keletą dešimtmečių, ir tai vis dar buvo žiauriai opi problema (nes dabar viskas jau išsisprendė ir labai gerai, kad nebeegzistuoja homofobai). Pridėkite ir tai, kad mafija yra stereotipiškai vyriškas užsiėmimas, ir gausite konfliktą, kuris yra įdomus, net jeigu neaišku, kokių priežasčių vedami scenaristai jį sukūrė.

Praėjusioje serijoje buvo parodyta, kad Vitą pamatė gėjų bare ir buvo tik laiko klausimas, kada ta žinia bus paskleista po visą miestą. Pats Vitas tai suprato geriau už bet ką. Jis iškart nuvyko slėptis pas meilužę ir galvoti tolesnį veiksmų planą, daugiau ar mažiau suprasdamas, kad kai žinia išsiplės į platesnius vandenis, jo gyvenimas bus baigtas.

Žinia pasklinda greičiau nei galima tikėtis. Gaujos vadovai apie ją sužino ir nelabai skuba gilintis į detales ar faktus; apie gėjiškumą tame pasaulyje negalima net ir užsiminti. Jis yra draudžiamas ir laikomas sąmoningu pasirinkimu, rodančiu, kad tu esi iškrypėlis ir nesi normalus. Tai greitai pasirodo visu grožiu kai Kristoferis ir kiti pradeda juokauti apie antrą galą, o savo agresiją sunkiai valdantis Polis ragina kuo greičiau užmušti Vitą.

Nenuostabu, kad šioje situacijoje vienintelis sąmoningai bandantis galvoti žmogus yra Tonis. Nenoriu jo per daug kelti į aukštumas dėl progresyvių pažiūrų ir panašiai, ir scenaristai jo nepaverčia banaliuoju gynėju. Tonis neišeina iš anksčiau apibrėžtų veikėjo ribų, kadangi racionalumą jis mėgsta ir nori sužinoti visus faktus prieš teisdamas Vitą.

Šioje vietoje šalia egzistuojanti Karmelos istorija prisideda prie Vito siužeto linijos. Pačios Karmelos nuotykiai su namo statymu yra vienas neįdomiausių dalykų, kuriuos sugalvojo serialas, bet tebūnie. Kur kas svarbiau yra tai, kad Karmelos draugė Andžė, valdanti automobilių servisą, pradeda bendrauti su Tonio parankiniais. Ji ne tik negali ramiai pabūti su Karmela kaip su paprasta drauge, visad privalanti skubėti į darbą, bet ir atlieka reikalus su mafija. Andžė, kaip teisingai pastebi Karmelos draugė, iš moterų pusės perėjo į vyriškąją.

Ir tai yra pagrindinis serijos motyvas. Net jeigu man atrodo, kad Vito istorija yra itin banali ir besiverčianti per galvą pabrėžti, koks jautrus ir jausmingas yra homoseksualumo nebeslepiantis Vitas, jo istorija yra kur kas labiau susijusi su mafijos tradicijomis ir per jas puoselėjamu vyriškumu. Kitaip sakant, niekas nesupranta, ką reiškia tas vyriškumas ir perspaustos tradicijos. Visi jų laikosi, visi tai laiko šventu reikalu, bet apie jų kilmę ar prasmę niekas net neužsimena.

Tik tuomet, kai Tonis nueina pas Melfi, jis pradeda galvoti apie viską iš kitos pusės. Iš pradžių aiškinantis apie tai, kad Vitas yra iškrypėlis ir tokių žmonių jo pasaulis tiesiog negali priimti, ilgainiui jis suminkštėja. Raginamas pačios Melfi, Tonis po truputį sušvelnina savo poziciją. Jis netampa stebuklingu progresyvumo simboliu, tačiau vis tiek padaro pastebimą progresą. Ilgos scenos su Melfi pabaigoje jis galiausiai pripažįsta, kad jam visiškai nerūpi, ką ir kaip daro Vitas. Jis yra vienas ištikimiausių ir svarbiausių žmonių jo versle, ir net jeigu tai, jog jis yra gėjus, neleis Toniui į Vitą žiūrėti tokiu pačiu būdu kaip anksčiau, jo seksualinė orientacija Toniui tiesiog nerūpi.

Galiausiai ši serija nueina daugmaž tuo pačiu keliu ir kaip ir praėjusioji, kuomet Tonis supranta, kad jo paties sentimentai ir mintys gali nublankti prieš kolegų mintis. Šįkart jam rimtą moralą atskaito Silvijus, kuris gal ir supranta savo boso poziciją šiuo klausimu, tačiau vis tiek paaiškina, kad Vito šiame pasaulyje daugiau niekas nepriims taip, kaip priimdavo anksčiau. Tonis gali suprasti pabėgėlį kiek tik nori, tačiau jis yra vienintelis toks žmogus tarp daugelio, ir net jeigu jis jau parodė savo stiprumą, aplinkinių spaudimas tiesiog nugalės.

Kitos mintys

  • Kita tema, apie kurią serialas kalba banaliai ir nelabai suprasdamas bendro konteksto, yra terorizmas. Istoriją yra bandoma paišyti apie tai, kad Kristoferis visiškai neįtaria, jog tie arabai, su kuriais jis bendrauja, galbūt gali būti teroristai, net jeigu jie perka didžiausius ir galingiausius ginklus. Nelabai aišku, kokia serialo pozicija yra tuo atžvilgiu, išskyrus tai, kad praėjus vos keliems metams nuo rugsėjo 11-osios ta tema vis dar buvo šviežia.
  • Ji kartu susiriša su Medou istorija, kai ji tiesiog nori padėti arabams, nesulaukiantiems tikrosios teisybės. Mergina privalo kovoti su aplinkiniais ir tėvais, kurie nepalankiai žiūri į kitokios kilmės žmonės, ir scenaristai vėl pereina prie banaliosios Medou, galinčios kalbėti tik klišėmis ir ideologijomis.
  • Šalia didžiausių mafijos vadovų sėdintis Finas yra vienas juokingiausių dalykų seriale pastaruoju metu. Vaikinas turi daug protingų idėjų, tačiau mažai yra smagesnių dalykų nei tai, kad sėdėdamas prieš galingus žmones jis tiesiog sustingsta.
  • Paties Vito istorija yra tiesiog bloga. Visa serija yra praleidžiama bandant parodyti, koks jis yra subtilus gėjus, kas man yra tiesiog apverktinas stereotipas.
Namų darbai: s06e07 - Luxury Lounge / s06e08 - Johnny Cakes

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą