2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

Sopranai. Šeštas sezonas. The Ride/Moe n' Joe

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Šeštas sezonas. Devinta serija. The Ride


It's called depression. - Liz La Cerva

Sakyti, kad „Sopranai“ pakeitė televiziją, jau tapo savotiška kliše, kas yra blogai, kadangi žmonės to jau nepriima rimtai. Prieš „Sopranus“ televizijos dramos susidėjo tik iš visur bėgiojančių daktarų ir policininkų, ir niekas negalvojo, kad kažkam bus įdomu šešis sezonus iš eilės stebėti grupės žmonių gyvenimus, net jeigu tie gyvenimai sukosi apie mafijos atstovus.

„Sopranai“ televiziją pakeitė įdomiu būdu. Serialo kūrėjai buvo per daug protingi, kad užsiimtų didaktika ir žiūrovams aiškintų, kas yra blogai ir kas yra gerai. Jie tiesiog rodė tai, ko žmonės anksčiau nebuvo matę, ir paliko patiems žiūrovams išsiaiškinti, ką jie mato prieš savo akis.

Didaktikos trūkumas ir yra vienas geriausių serialo bruožų, leidęs jį priimti visiškai rimtai ir neapgaubęs „Sopranų“ dirbtinumo šydu. Dėl to tokios serijos kaip „The Ride“ ir galėjo egzistuoti, žvelgiančios į žmonių ar tiesiog grupės veikėjų santykius apsieinant be nereikalingo pamokslo, kaip reikia gyventi savo gyvenimus.

„The Ride“ yra įdomi serija tuo, kad ji po rimtesnės pertraukos yra pilna istorijų, vienijamų tos pačios temos. Visi veikėjai šioje serijoje susiduria su įvairaus tipo pramogomis ar laisvalaikio praleidimo būdais, ir serialas parodo, kaip jie į tai reaguoja, kaip jie elgiasi su maloniais dalykais ir ką jie jaučia padauginę gerumo.

2016 m. rugsėjo 18 d., sekmadienis

2016 m. Emmy apdovanojimų prognozės

Rugsėjis vis dar yra skirtas priminti žmonėms, kiek daug serialų jie žiūri ir kiek mažai laiko lieka kitoms gyvenimo pramogoms, tokioms kaip maistas ar darbas. Tarsi to nebūtų gana, tie serialai vidury nakties Lietuvos laiku kartą per metus apdovanoja save, kad taip nuostabiai vagia laiką iš sunkiai dirbančių žmonių, kurie turėtų ieškoti savo paskirties žemėje, bet tik tada, kai pažiūrės dar vieną „Mr. Robot“ seriją.

Tradicijas žinot: apačioje yra visos svarbiausios šių metų „Emmy“ kategorijos su jose nominuotais serialais ar aktoriais. Juodu šriftu paryškinti tie nominantai, kurie turi didžiausius šansus laimėti, o pasvirusiu šriftu pateikti tie, už kuriuos sirgsiu pats. Kartais jie sutampa, ir tada šriftas gaunasi toks. Smagu, kad šiais metais tokių variantų yra kaip niekad daug.

Ceremonija, kurią ves Jimmy Kimmel, Lietuvos laiku per ABC kanalą bus rodoma 3:00 pirmadienio ryte. Mano Facebook puslapyje bus sukurtas atskiras postas, kuriame ceremonijos metu galėsit kalbėtis su bendraminčiais. Pats, tiesa, nepažadu, kad tame pokalbyje dalyvausiu.

Kaip ten bebūtų, gero skaitymo ir tegul laimi geriausi (arba „Game of Thrones“)!

Geriausia drama

Better Call Saul
The Americans
Game of Thrones
Downton Abbey
Homeland
House of Cards
Mr. Robot

Kai po dviejų metų pasibaigs „Game of Thrones“, visi supras, kad televizija tokio fenomeno nematė niekad ir neaišku, ar dar kada pamatys. Laikais, kuomet kiekvienas žmogus žiūri 20 serialų, susiskirstymas į savo kampelius yra niekur nematytas, ir vienintelis GoT sugeba į savo pusę palenkti visus. Serialą kritikuodavau neretai, bet po šių metų net ir man sunku jam kažką prikišti. Jau niekas nesiskųs, kai GoT laimės geriausios dramos titulą, nes būtent taip ir bus.

Pats sirgsiu už „The Americans“ - serialą, kurio tobulumą žmonės supras praėjus penkiems metams nuo jo pabaigos, ir dėl to jam bus dar geriau, nes visiems vienodai, kas laimėjo „Emmy“ 2000-aisiais, bet visi dabar žino, kas yra „Freaks and Geeks“. Ir tik primenu, kad tokių serialų kaip „Downton Abbey“, „House of Cards“ ir „Homeland“ šitoj kategorijoj neturėtų būti, bet jie čia bus iki gyvenimo pabaigos.

2016 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis

Serialo apžvalga. Documentary Now!

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Documentary Now!“ serijos.

Dažnai kartoju, kad jeigu filmas neveikia be jokio konteksto, jis yra tiesiog blogas. Tai yra ypač svarbu „Marvel“ ir „DC Comics“ laikais – jeigu filmas tikisi, kad būsiu skaitęs šimtus komiksų ir iškart pažinosiu veikėjus, jeigu jis nesistengs jų istorijos pristatyti pats, studijos praras milijonus potencialių žiūrovų. Tai kartu leis ir gyvenimu nelabai patenkintiems žmonėms nuspręsti, kad geriausias jų laiko praleidimo būdas yra rašyti man, jog aš nesuprantu „Batman v Superman“, nes jo supratimui reikėjo skaityti komiksus.

Su „Documentary Now“ daryčiau išimtį.

Serialas nuostabiai veikia ir be konteksto, ir visgi jo esmė yra tai, kad kontekstą žinantys žiūrovai serialu mėgausis labiau nei bet kas kitas. Kaip galima spręsti iš pavadinimo, IFC kanale rodomame seriale yra parodijuojami dokumentiniai filmai. Parodijos idėja yra ganėtinai specifiška, nes dokumentinių filmų yra daug ir įvairių, ir visgi juos pašiepiantys žmonės šitą žanrą yra įvaldę tobulai.

2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Sopranai. Šeštas sezonas. Luxury Lounge/Johnny Cakes

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios dviejų pavadinime pateiktų „Sopranų“ serijų detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Sopranų“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Šeštas sezonas. Septinta serija. Luxury Lounge


Is there nothing without this complaining? - Tony Soprano

Kai prasidėjo šeštasis „Sopranų“ sezonas, ir kūrėjai, ir žiūrovai jau žinojo, kad jis bus paskutinis. 21 serija užbaigti jau tuo metu vienu geriausiu visų laikų serialu laikytą kūrinį buvo įmanomas dalykas, suteikęs scenaristams tariamai aiškų pabaigos planą. Tik pažiūrėkit į „Dingusius“ - serialą, kuris trečiajame sezone kentėjo nuo žiaurių kokybės svyravimų, ir tuomet buvo nuspręsta, kad serialas tikrai baigsis po dar trijų sezonų, o scenaristai pagaliau gali aiškiai planuoti savo kelią.

Natūralu būtų galvoti, kad „Sopranų“ istorija yra panaši, tačiau vis labiau atrodo, kad istorija nėra sufokusuota, bandanti apglėbti kuo daugiau ir kartais nepadaranti nieko. Tuščių serijų „Sopranai“ neturėjo niekada, nes kiekvienoje jų galima atrasti kažką įdomaus, tačiau „Luxury Lounge“ priartėja prie to, kad galėtų būti pavadinta beprasmiška valanda.

Serijos pavadinimas ir didžiausia jos siužeto dalis kyla iš Kristoferio nuotykių. Šiame sezone dar kartą atgijo scenaristų pamirštas sumanymas, kad Kristoferis nori būti scenaristu. Ta proga jis pastarosiomis serijomis vėl pradėjo šantažuoti savo pažįstamą scenaristą, o su Karmainu susitarė dėl finansavimo ieškojimo. Ši serija istoriją tęsia toliau, kai Tonis nenoriai sutinka išleisti Kristoferį į Kaliforniją, kad šis galėtų ieškoti filmo partnerių.

Sunku pasakyti, kas serijoje atsirado pirmiau: noras Kristoferį supažindinti su įžymybe ar noras surasti pretekstą į serialą įkišti Beną Kingsley. Mane labiau įtikina antras variantas.

2016 m. rugsėjo 7 d., trečiadienis

JAV TV 2016: naujienos, senienos ir kažkas per vidurį

hitfix.com nuotrauka
Kai atvėsta orai, pasibaigia Olimpiados ir ant lietuviškų žurnalų viršelių seni veidai žada naujas (skaityti: iš trečiarūšių vokiečių kanalų perpirktas) televizijų laidas, žinot, kad atėjo rugsėjis. Kartu su juo atėjo ir metas, kai į savo įtemptą tvarkaraštį tarp Facebooko ir Instagramo tikrinimo kažkur turėsit įtalpinti ir kalną naujų bei sugrįžtančių amerikietiškų serialų (tie, kuriems gyvenime pasiseka, dar sugeba ir dirbti bei pamiegoti).

Nors jau ne pirmus metus JAV televizijos nesisuka vien apie rudenį ir gerus serialus paleidžia nepriklausomai nuo metų laiko, rugsėjis ir spalis vis dar yra įprastinė naujų serialų išmetimo vieta (dauguma jų šitais mėnesiais ir miršta). Aišku, „nauji serialai“ dabar yra sąlyginis terminas. Kaip pamatysite apačioje, ne vienas jų yra perkurtas ir perdirbtas iš senų serialų, filmų ar knygų. Holivudas originalių idėjų stygiumi kaip niekad stipriai užkrėtė ir televiziją, nors čia situacija gal nėra tokia prasta.

Kaip ten bebūtų, šiemet ir vėl parengiau susipažinimą su svarbiausiomis šio televizijos sezono naujienomis, išankstinėmis kritikų reakcijomis į jas ir tai, ar tų serialų laukiu asmeniškai. Dar žemiau rasite televizijoje jau kurį laiką rodomų serialų sugrįžimo datas.

Kaip visad, stengsiuosi pasirodžius serialams pasidalinti savo mintimis apie pirmąsias jų serijas, jeigu tik pavyks išsiaiškinti, ar žmonės tikrai gali nemiegoti tris dienas.

Gero skaitymo ir laiko planavimo!

NAUJI SERIALAI



Atlanta (IMDb, YouTube, nuo rugsėjo 6 d., antradieniais)
Komedija apie tai, kaip du pusbroliai bando prasimušti į repo pasaulio viršūnę. Serialas, dėl kurio Donaldas Gloveris nesugrįžo į šeštą „Community“ sezoną, todėl verta tikėtis kažko ypatingo. Kritikų reakcijos: ne vieną kartą mačiau palyginimus su „Louie“, tik čia yra daugiau tikrinio nei filosofinio humoro; rasinės temos serialui taip pat prideda ne vieną įdomumo lygį. Laukiamumo indeksas: 9/10 (Donaldas Gloveris seriale, kuris yra panašus į „Louie“, skamba pernelyg gerai, kad juo nebūčiau susidomėjęs)

Queen Sugar (IMDb, YouTube, nuo rugsėjo 6 d., antradieniais)
Drama apie dvi seseris. Viena yra atsiskyrusi nuo savo šeimos, kita - nusprendžianti susigrąžinti savo mirusio tėvo palikimą – cukranendrių plantaciją - ir su paaugliu sūnumi persikelianti į Luizianos provinciją. Sukūrė Ava DuVernay ir Oprah Winfrey - dvi galingiausios juodaodės moterys Holivude (kartu su Shonda Rhimes), todėl lengvo pasivaikščiojimo nesitikėkit. Kritikų reakcijos: kritikai mano Twitteryje serialą visiškai myli ir giria jį už vizualinį ir istorijos pasakojimo stilių, primenantį ne (kaip tikėjausi) muilo operą, o ilgą nepriklausomą filmą. Laukiamumo indeksas: 7/10 (pirmą seriją neabejotinai pažiūrėsiu, nors kirba mintis, kad man gali pasirodyti pernelyg paprastas)

2016 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis

Serialo apžvalga. Narcos

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Narcos“ serijos.

Ar žinojote, kad Pablo Escobaras turėjo tiek pinigų, kad kiekvieną mėnesį išleisdavo 2500 dolerių jų surišimui skirtoms gumoms? 

Tai aišku, kad žinojot, nes be šito dalyko ir fakto, kad Escobaras, užsidirbęs milijardus iš savo narkotikų verslo, laisvai galėjo būti turtingiausių pasaulio žmonių sąrašuose, apie jį niekas daugiau nieko nebando pasakyti. Ir gyvenimas žmogaus, kuris per savaitę parduodavo kokaino už maždaug 400 milijonų dolerių, juk turi būti įdomus.

Tą ir bando įrodyti serialas „Narcos“, kuriam tai didžiąja dalimi pasiseka.

Serialas, kaip jau nesunku nuspėti, pasakoja apie Escobarą (Wagner Moura) ir tai, kokiu būdu jis sukūrė savo didžiąją imperiją bei ką vėliau su ja darė. „Narcos“ tai rodo kruopščiai, pradėdami nuo tų laikų, kai Escobaras buvo tik paprastas kontrabandininkas, ir smulkmeniškai papasakoja visą procesą, kokiu būdu Escobaras tapo vienu didžiausią baimę keliančių žmonių visame pasaulyje.

Net jeigu seriale yra žiauriai daug informacijos, ji yra mažiausiai įdomus „Narcos“ elementas. Serialas tikrai nėra dokumentinis, net jeigu čia yra pateikiama nemažai tikrų nuotraukų ar dažniausiai devintajame dešimtmetyje filmuotos medžiagos. Jeigu norite sužinoti faktų apie Escobarą, jūsų draugas yra Google, o ne Netflix.

„Narcos“ kūrėjai Chrisas Brancato, Carlo Bernardas ir Dougas Miro tai, atrodo, supranta ir didelį dėmesį skiria draminei serialo pusei, kuri Escobaro prasme yra išties stipri. Jau nuo pirmų minučių serialas aiškiai parodo, kokius įspūdingus sugebėjimus turi pagrindinis veikėjas, sugebantis užkalbėti kiekvieną, o jeigu jam iš pradžių nepavyksta, sugebantis grasinti žmonių gyvybėmis ir vis tiek galiausiai gaunantis tai, ko norėjo. „Narcos“ neišradinėja nieko per daug naujo ir smulkmeniškai, pasitelkdami konkrečius pavyzdžius sugeba parodyti, kaip iš mažiausių Escobaro asmeninių savybių ilgainiui buvo sukurta legenda apie jį.