2016 m. spalio 12 d., trečiadienis

Naujųjų 2016/17 m. televizijos sezono serialų apžvalga

Šalta. Šlapia. Į Lietuvą atėjo nauja valdžia. Jaučiatės saugiau, ramiau nei anksčiau. Galit atsipalaiduoti, nes sąžinė negraužia, kad nėbėgiojat lauke. Kodėl nepradėjus žiūrėti dar dvidešimties serialų, sakau aš?

Jau ne pirmus metus jums pristačiau, ko galima laukti iš naujojo televizijos sezono, dabar pristatau, ko iš tiesų sulaukėme. Ir derlius yra gausus, pilnas neoriginalių serialų, kuriuos atsveria tokie originalūs serialai, kad dar dabar negaliu atsigauti (ta prasme, jūs matėt „Westworld“? WOW).

Apačioje jūs rasite labai daug teksto, prie kurio praleidau labai daug laiko rašydamas apie labai daug serialų, kurių dauguma man sukėlė labai neutralius jausmus, bet kai kurie labai išmušė iš pusiausvyros (jūs girdėjot apie „Westworld“? Visai geras serialas, žinokit).

Tradiciškai, čia pateiktos apžvalgos yra parašytos remiantis tik pirmąja kiekvieno serialo serija. Kai kurie serialai jau išleido pilnus sezonus, kai kurie juos jau įpusėjo, tačiau visos apžvalgos yra parašytos remiantis pirmąja serija, neatskleidžiant pagrindinių siužeto detalių. Kai kurie serialai po pirmųjų serijų tobulėja, kai kurie ritasi žemyn, tačiau dauguma nuo pradinės kokybės per daug nenutolsta.

Todėl palieku jus vienus su šituo tekstu. Jeigu jis jums patinka, būtinai dalinkitės su kitais. Jeigu nepatinka, būtinai kam nors pasiskųskit. Svarbu netylėkit. Gero skaitymo ir akių varvinimo.

Ai, ir žiūrėkit „Westworld“.

KOMEDIJOS


Atlanta (IMDbYouTube, antradieniais)
Pastaraisiais metais pilnu įsibėgėjusios kalbos apie tai, kaip Holivudui reikia vis daugiau filmų apie moteris, juodaodžius, gėjus, transeksualus ir šiaip apie bet ką, tik ne apie baltaodžius vyrus, yra reikalingos, o televizijoje jos jau duoda vaisių. Tik per daug žmonių tas kalbas supranta kaip stebuklingąjį politkorektiškumą, kad vizualiai visi visko turėtų po lygiai. Man televizijoje ir kine reiškia sugebėjimą parodyti tokias istorijas, kokių būdamas savo komforto zonoj niekad nepamatyčiau.

„Atlanta“ yra mano norus išgirstantis serialas, pasakojantis apie šeimą jau turintį jauną vyrą (Donald Glover, kurio vaidyba judinant vien apatinį žandikaulį man yra vienas didžiausių gamtos stebuklų), sugalvojantį prisišlieti prie savo pusbrolio, kylančio repo karjeros laiptais. Bent jau pilotinėje serijoje visi veikėjai yra juodaodžiai ir tiesiog jauti, kad jų istorija yra kitokia. Jie gyvena normaliose kaimynystėse, nėra narkomanai ar nusikaltėliai. Jie yra žmonės, kurių aplinka ir kasdienė kultūra juos verčia laikytis arčiau vieni kitų nei laikytųsi televizijoje dažniau matomi veikėjai.

Kartu, tiesa, čia yra komedija, ko serialas niekad nepamiršta. Pirmoji serija yra išties juokinga, savo išplaukusiu vizualiuoju stiliumi ir smulkmeniškų dalykų pastebėjimais stipriai primenanti „Louie“, kas yra tik komplimentas. Humoras yra užtikrintas, labiausiai kylantis iš smagaus veikėjų erzinimo, parodančio jų intymumą ir artumą. „Atlanta“ tiesiog jaučiasi kaip joks kitas serialas, kur veikėjai nuo pat pradžių yra artimi ir čia nereikia penkių serijų paaiškinti, kaip visi vienas su kitu susiję. Jūs būsit įmesti į šitą įdomų gyvenimą ir serialui šiaip nelabai rūpės, ar jūs prie jo greitai priprasite, nes jo veikėjai per daug myli save, kad rūpintųsi jumis.

Tiks, jeigu patiko: „Louie“.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: neatjungtų interneto.
Vertinimas: 8/10

Better Things (IMDbYouTube, ketvirtadieniais)
Serialų apie gyvenimu nepatenkintus komikus dabar yra daugiau nei bet kada, ir čia jau jums spręsti, ar šitos profesijos romantizavimas turi kažkokį rimtą pagrindą. Kaip ten bebūtų, „Better Things“ yra kiek kitokio formato, kadangi šio serialo centre atsiduria yra moteris. Ją vaidina Pamela Adlon ir serialo istorija, kartu su jos dukterimis ir pesimistišku požiūriu į gyvenimą, primena pačios Adlon gyvenimą.

Kaip ir „Atlanta“ atveju, čia yra jaučiamas Louis CK poveikis, tik tai yra suprantama, kadangi prie „Better Things“ kūrimo jis prisidėjo išties nemenkai. Pirmoji serija parodo eilinę moters dieną, kai ji privalo tvarkytis su savo skirtingo amžiaus dukromis, noru tapti rimta aktore ir supratimu, kad tokia jos profesija pagal prigimtį yra nedora ir neleidžianti jai pasireikšti taip, kaip norėtų. Šalia viso to potekstėje yra nuolat primenama, kad ji yra moteris ir aplinkiniai iš jos tikisi nuolankaus vaikų auginimo, ne savo nuomonės reiškimo. Feminizmas žiūrovams nėra brukamas per prievartą, tačiau prie serialo potekstės jis prideda įdomių atspalvių.

Didžiausia Louis CK įtaka yra jaučiama humoro pusėje. Visa komedija kyla juokiantis iš smulkmeniškų dalykų, tokių kaip atsitiktiniai pašnekesiai tarp nepažįstamųjų parduotuvėje, arba iš kartų skirtumų, kuomet pagrindinės veikėjos dukros nesupranta, kodėl motina nepalaiko jų nesaugaus sekso ar žolės rūkymo. Tai yra moteriška „Louie“ versija ir tuo skųstis nevalia.

Tiks, jeigu patiko: „Louie“. Taip, ir vėl.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: norėčiau įsitikinti, kad kiti žmonės yra labiau nusivylę gyvenimu nei aš.
Vertinimas: 7/10

One Mississippi (IMDbYouTube, rugsėjo 9 d. pasirodė visas sezonas)
Dar vienas apie nelaimingus komikus pasakojantis serialas, šįkart centre pastatantis moterį (Tig Notaro), grįžtančią į savo gimtąjį miestą, kuomet miršta jos motina. Visos pirmos serijos metu galėjau galvoti tik apie šio „Veep“ sezono seriją, kuomet taip pat mirė pagrindinės veikėjos motina. Abiejų serijų tonas yra toks nuostabiai ciniškas ir įprasminantis visus veikėjus, kad jas galėjo sukurti tik geriausi scenaristai.

„One Mississippi“ ciniškumas stebina. Serialas yra sausiausio įmanomo humoro kratinys, kai visi veikėjai yra palaužti gyvenimo sunkumų ir jų jau niekas negali nustebinti, todėl jiems juokauti apie mirtį ar religiją yra tas pats, kaip ir kalbėti apie orą. Visi veikėjai yra atviri, garsiai išsakantys savo mintis ar jausmus, tačiau mažai parodantys veido išraiškomis, taip palikdami tikimybę, kad jie turi kažką slėpti, tiesiog prieš kitus cinikus to geriau neišduoti.

Serialas yra vienas tų, kuriuos žiūrėdamas suprantu, kad jei būčiau jautresnis žmogus, verkčiau per kiekvieną seriją, nes veikėjų man nuoširdžiai gaila. Pavyzdžiui, kaip ir pati Tig Notaro (kurios stand-up pasirodymus rekomenduoju pamatyti kuo greičiau), taip ir jos herojė yra rimtų sveikatos problemų turinti lesbietė, neleidžianti, kad jos sveikata ar seksualinė orientacija diktuotų jos gyvenimo ritmą. „One Mississippi“ turi daug specifiško ir raukytis (gerąja prasme) verčiančio humoro, po kuriuo ryškiai slepiasi kalnas psichologinių problemų, kurias serialas nekantrauja jums parodyti kuo greičiau.

Tiks, jeigu patiko: „Veep“. Ir, aišku, „Louie“.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: po truputį baigtųsi norimų peržiūrėti serialų rezervas.
Vertinimas: 8/10

Kevin Can Wait (IMDbYouTube, pirmadieniais)
Apie tokius serialus kalbėti neverta, kadangi jų šablonas, panašiai kaip late night laidų, nesikeičia jau daugybę dešimtmečių. „Kevin Can Wait“ yra serialas, pastatytas tik apie Keviną Jamesą ir net neapsimetantis, kad bando būti originaliu. Visi juokeliai yra apie antrą galą arba Jameso storumą, pirmos serijos istorija yra ištraukta iš banaliausių komedijų enciklopedijos (tėvas nesutaria su dukros vaikinu), o užkadrinis juokas tiesiog užtvirtina, koks tai bus banalus ir turbūt pasakiškų reitingų sulauksiantis serialas.

Tiks, jeigu patiko: nesijuokti.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: nespėčiau perjungti kanalo.
Vertinimas: 2/10

The Good Place (IMDbYouTube, ketvirtadieniais)
Labiausiai mano lauktas serialas nenuvylė. Kristen Bell ir Tedas Dansonas vaidina komedijoje apie pomirtinį gyvenimą, kurią parašė „Parks and Recreation“ kūrėjas Mike‘as Schuras, ir viskas atrodo būtent taip nuostabiai, kaip ir skamba. Serialas trykšta gyvybingumu ir džiaugsmu, kas nėra nuostabu, nes jame yra rodomas gyvenimas rojuje, kur visi turėtų būti laimingi.

Visi, išskyrus Bell heroję, kuri į rojų pakliūna per klaidą ir, niekam nežinant, dėl to sugadina visą rojaus pusiausvyrą. Bell yra be konkurencijos svarbiausia šio serialo dalis, nes jos veikėja privalo būti pikta ir nemandagi, nors tuo pat metu besistengianti pakeisti savo gyvenimą ir susidurianti su rimtais sunkumais. Šitą vaidmenį davus kam nors kitam, jis būtų greitai sugadintas, tuo tarpu pačios Kristen Bell tiesiog negalima nemėgti ir ji tą pusiau raganišką, pusiau angelišką veikėją įkūnija su užburiančia energija.

Pirma serija turi savo bėdų, nes visas rojus ir jame atsidūrę žmonės yra pateikiami kiek per daug tobulai ir stereotipiškai, tačiau jau pilotinės serijos metu parodoma, kad antraeiliai veikėjai ateityje turės kur kas daugiau svarbos. „The Good Place“ turi geriausią galimybę tapti serialu, užpildančiu skylę, kurią mano gyvenime paliko „Parks and Recreation“ išėjimas, ir linkiu jiems manęs nenuvilti.

Tiks, jeigu patiko: „Parks and Recreation“
Žiūrėčiau toliau, jeigu: serialas nesikeistų.
Vertinimas: 9/10

Speechless (IMDbYouTube, trečiadieniais)
„Speechless“ yra vienas tų serialų, apie kurį niekas negalės pasakyti kažko blogo, ir neturėtų. Komedijos žanrui neįprasta istorija pasakoja apie įprastai atrodančią šeimą, kurioje auga judėjimo ir kalbos sutrikimų turintis berniukas. Ir stebina jau vien tai, kad „Speechless“ yra komedija. Tai jau parodo serialo scenaristų ir pačių veikėjų mąstymą, kai neįgalus sūnus nėra priimamas kaip kažkokia kliūtis gyventi normalų gyvenimą, o labiau kaip žmogus, prie kurio visi taikosi per daug nesiskųsdami.

Net su humoru viskas čia gerai, nes pats neįgalusis vaikas sugeba pajuokauti, o ir šeima nevengia juodo humoro ir turi gebėjimą pasijuokti iš savęs. Čia nėra nei lašo cinizmo, nes visi veikėjai nuoširdžiai padeda vieni kitiems, ir tai yra savybė, paaiškinanti, dėl ko pagrindinė šeima taip sėkmingai tvarkosi su kasdienėmis problemomis. Serialas nepadaro nieko naujo ir yra tiesiog kokybiškai beigi įdomiai pateikta istorija, negrindžiama vien banaliu sentimentalumu. „Speechless“ yra tarsi laboratorijoje sukurtas serialas liūdniems rudens vakarams.

Tiks, jeigu patiko: verkti, kai nesupranti, ar verki dėl kitų žmonių džiaugsmo, ar skausmo.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: mano gerbiamų kritikų reakcijos būtų itin pozityvios.
Vertinimas: 7/10

Son of Zorn (IMDbYouTube, sekmadieniais)
Animaciją ir tikrus vaizdus bando suderinti nedaug kas, bet, atrodo, kiekvieną kartą, kai kažkas tai padaro, jie sukuria kažką įsimintino (ar tai būtų „Who Framed Roger Rabbit“, ar „Space Jam“), todėl keista, kad tokių projektų nėra daugiau. „Son of Zorn“ bando užpildyti tą spragą, pasakodami apie niekuo neišsiskiriančią šeimą, kur buvęs moters vyras ir jos vaiko tėvas yra animacinis herojus Zornas (Jason Sudeikis).

Pirma serija, nors ir turinti potencialo, nėra kažkuo išskirtinė. Serialas protingai tvarkosi su skyrybų istorija, kai ir naujasis patėvis yra žiauriai keistas, ir paties vaiko tėvas nelabai supranta savo atotrūkį nuo sūnaus, o vaikas yra tame paauglystės laikotarpyje, kai jam niekas neįdomu. Jeigu „Son of Zorn“ susikoncentruotų į šeimyninį istorijos aspektą, tik kartais įmaišydami humorą apie animacinį pasaulį, vaizdas būtų išties neblogas.

Tuo tarpu dabar visas humoras nereikalauja daug pastangų, lengviausiu būdu rodantis, koks nereikalingai galingas yra Zornas ir kaip jo įprastas pasaulis skiriasi nuo normalaus žmonių pasaulio. Pirma serija nereikalingai daug laiko praleidžia bandydami įtikinti žiūrovus, kaip juokinga yra tai, kad praktiškai neapsirengęs stebuklingas galiūnas bando susirasti paprastą darbą ofise. Tikiu, kad šitam seriale slepiasi kažkas geresnio (jį sukūrė galingieji Holivudo kūrėjai Philas Lordas ir Christopheris Milleris, pagrindinį veikėją energingai įgarsina Jasonas Sudeikis, o Timas Meadowsas pirmoje serijoje net nėra panaudojamas), bet pirmas pusvalandis pasitikėjimo neįkvėpė.

Tiks, jeigu patiko: „Space Jam“ arba bet koks pusiau juokingas animacijos ir tikro gyvenimo sumaišymas.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: norėčiau įsitikinti, ar per pusę sezono kažkas pagerėjo.
Vertinimas: 5/10

Crisis in Six Scenes (IMDbYouTube, rugsėjo 30 d. pasirodė visas sezonas)
Kai velnias pasakys Woody Allenui, kad šis yra neįleidžiamas net į pragarą, „Crisis in Six Scenes“ jis pateiks kaip pagrindinę to priežastį.

Tiks, jeigu patiko: egzistencinė tuštuma.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: Woody Allenas oficialiai praneštų, kad nebeterš gamtos savo kūriniais.
Vertinimas: 0/10

No Tomorrow (IMDbYouTube, antradieniais)
CW kanalas pastaraisiais metais išaugo iš paprasto paauglių kanalo. Jie vis dar turi „Supernatural“, bet „DC Comics“ ketvertas, „The 100“ ar „Crazy Ex-Girlfriend“ yra tokie projektai, kurie gal ir yra nutaikyti į jaunesnę auditoriją, tačiau savo kokybe gali sužavėti visus. Todėl nenuostabu, kad kanalas panoro bent kiek sugrįžti prie tradicijų, nes „No Tomorrow“ yra viskas, kuo anksčiau pasižymėjo CW.

Serialas, pasakojantis apie gyvenimo bijančią merginą, įsimylinčią dėl artėjančios pasaulio pabaigos didžiausias kvailystes išdarinėjantį vyrą, yra kaip paauglės svajonė, su gražiais žmonėmis, pavojinga meile ir suaugusiais, kurie yra pikti ir kažkodėl neleidžia jaunai merginai griauti savo gyvenimo. „No Tomorrow“ yra energingas ir net humoras čia nėra banalus (labiausiai dėl aktorių, kurie yra talentingi ir pusiau juokingus epizodus paverčia išties juokingais), tiesiog istorija nėra kažkuo ypatinga ir pirmoji serija rodo tik gyvenimą iš naujo bandančią pradėti merginą, kas tam tikrai auditorijos daliai tikrai patiks. Sunku apie „No Tomorrow“ sakyti kažką blogo, kai serialas yra taip aiškiai nutaikytas ne į mane, juolab kad suprantu, jog egzistuoja konkreti amžiaus grupė, kuri jį išties dievins.

Tiks, jeigu patiko: bet kuris serialas, kurio tikslinė auditorija yra keturiolikmetės.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: reikėtų nuotaikos praskaidrinimo ir pamirščiau, kad egzistuoja „Parks and Recreation“
Vertinimas: 6/10

Divorce (IMDbYouTube, sekmadieniais)
„Divorce“ per kokią minutę man įrodė, kad yra vienas tų serialų, kurių jaunesni nei 40 metų žmonės iki galo nesupras. Jame yra pilna kažkiek nelaimingų ar gyvenimo palaužtų žmonių, kuriems kasdienės nesąmonės jau klaikiai atsibodo ir paprasta kritika jų tiesiog neveikia. Visi veikėjai ir aktoriai, kurių pagrindinė yra Sarah Jessica Parker, yra kažkiek prislėgti ir nesugebantys atsipalaiduoti net ir linksmiausiose situacijose.

Todėl sakyti, kad serialas man nuoširdžiai patiko, negaliu, bet čia yra viena tų situacijų, kai puikiai suprantu, jog jis nėra man. Visiškai aišku, kad jį sukūrė talentą turintys scenaristai, nes įprastos istorijos čia yra apverčiamos aukštyn kojomis. Kai lyg ir atrodo, kad tai yra dar vienas serialas apie gyvenimu nusivylusią ir visų vyrų išduotą moterį, pasirodo, kad moteris čia nėra tokia tobula ir tai jau natūraliai priduoda įdomumo istorijai apie gyvenimą bandančius keisti vidurinio amžiaus žmones. Serialas yra ne man, bet tikiu, kad jį mylinčių bus daug, kadangi jis yra išties kokybiškas.

Tiks, jeigu patiko: depresiją kelianti „Sex and the City“ versija.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: dabar pasenčiau kokiais 20 metų.
Vertinimas: 7/10

Insecure (IMDbYouTube, sekmadieniais)
Kai naujas serialas prasideda vos ne kasdien, vis dažniau reikia įvertinti, ar jį žiūrėdamas patirsiu kažką naujo, ar žiūrėsiu labiau dėl to, kad daug kas jį teigiamai vertina, nors pats juo nesimėgausiu. Jei žiūrėčiau „Insecure“, įtariu, kad mane labiau motyvuotų antrasis variantas.

Iš vienos pusės, „Insecure“ yra tikrai įdomi ir nematyta istorija. Ji neturi jokių ypatingų elementų, tiesiog pasakoja istoriją apie vidurinio amžiaus moterį, kuri yra šiek tiek nepatenkinta savo eiliniu gyvenimu ir yra įsitikinusi, kad gali kažką pakeisti. Serialas sukuria kontrastą tarp jos kasdienio gyvenimo, kur ji nepripažįsta savo trūkumų ir nenori sulaukti pagalbos iš aplinkinių, ir darbo, kur ji dirba vargingų vaikų konsultante, siekiančia, kad jų gyvenimas būtų kuo geresnis ir besistebinčia, kad jie nenori pagalbos.

Iš kitos pusės, serialas yra toks specifiškas, kad jis jums arba patiks, arba ne, ir ilgai netruksite sužinoti, kurioje pusėje esate jūs. „Insecure“ verčiasi per galvą bandydamas parodyti, kokie įprasti yra visi veikėjai ir kokios paprastos jų problemos. Tai yra nuostabi HBO savybė, kai per vieną vakarą jie gali parodyti ir ambicingąjį „Westworld“, ir labiausiai žemišką kokį tik įmanoma „Insecure“. Todėl neįsižeiskit kai sakau, jog šitą serialą labiau gerbsiu nei mylėsiu.


Tiks, jeigu patiko: kūriniai apie kasdienybę.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: kalbant atvirai, serialą artimiausiu metu tikrai patikrinsiu, nes kažką įdomaus lyg ir pamačiau.
Vertinimas: 7/10


DRAMOS


Queen Sugar (IMDbYouTube, antradieniais)
Ava DuVernay – nuostabiojo filmo „Selma“ režisierės – sukurtas serialas įsijungia į tą atskirą žanrą projektų, kurie smagiausiu įmanomu būdu bando paneigti stereotipus apie juodaodžius. Šiame seriale susikerta du gyvenimai tarp plantacijoje gyvenančių ir dirbančių žmonių bei turtingų miestiečių, ir nenustebkite, kai pamatysite, jog bent jau pirmojoje serijoje čia nėra nei vieno baltaodžio.

Jokia ideologija ar aiškinimai apie rasizmą čia nėra kišami, nors potekstę suprasti turbūt nesunku. Muilo operą klaikiai primenantis serialas džiaugiasi visiška prabanga, sentimentaliomis ir dešimt kartų daugiau dramos nei reikia turinčiomis scenomis bei kalnu veikėjų, kai nesupranti, ar keistesni yra jie patys, ar jų vardai.

Turiu pasakyti, kad pirmoji serija manęs nesužavėjo, bet tas dramomis apsimetančių muilo operų stilius man niekad nebūna prie širdies. Pirmojoje serijoje istorija galėtų būti pateikta paprastai ir tiesmukiškai, ir ji būtų įdomi pati iš savęs (miestiečių persikėlimas į plantaciją juk natūraliai sukelia kažkokius konfliktus), bet vietoje to serialas bando apsimesti protingu ir sujaukia situaciją tiek, kad neaiškios nei veikėjų motyvacijos, nei sąsajos, nei šiaip bendra serialo istorija. DuVernay režisūra yra vienintelis dalykas, kuris man čia patiko be apribojimų (sunku sugadinti turtuolių rajonų ar plantacijų kraštovaizdį), ir nors serialas turi potencialo sutvarkyti savo istoriją ir veikėjus, pirmos serijos stilius mane atbaidė.

Tiks, jeigu patiko: „Empire“
Žiūrėčiau toliau, jeigu: kritikai jį girtų dar labiau nei dabar.
Vertinimas: 6/10

Quarry (IMDbYouTube, penktadieniais)
Esu rašęs apie tai, kad filmai ar serialai, sukūrę tūkstančius istorijų apie karo baisumus, niekad nepastatė kažko, kas įtikinimai parodytų žiaurias potrauminio streso pasekmes („Born on the Fourth of July“ ar „American Sniper“ tai padarė tik iš dalies). Nors „Quarry“ labiau bando tapti kažkokia „True Detective“ atmaina, kai paslaptingai kalbantys vyrai bando išsiaiškinti mistines paslaptis, aštuntajame dešimtmetyje vykstantis serialas tuo pat metu nuostabiai pasakoja ir apie Vietnamo karo pasekmes.

„Quarry“ man stipriai primena tokius aštunto dešimtmečio filmus kaip „The Deer Hunter“ ar „Taxi Driver“, kur visi buvo kažkokio lygio narkomanai, į pasaulį žiūrėjo apsiblaususiomis akimis ir į jų psichologines problemas niekas nekreipė daug dėmesio, nes visi buvo šiek kiek keisti. Čia pagrindinis veikėjas (Logan Marshall-Green), ką tik sugrįžęs iš Vietnamo, yra aiškiai paveiktas karo vaizdinių ir negali suartėti su savo žmona ar draugais, nuolat bandantis atrasti ramybę ar bijantis karo, kurio Amerikoje nėra.

Pirmojoje serijoje yra pradedama jo siužeto linija, kai vyras nori turėti kuo daugiau pinigų ir dėl to ryžtasi daryti dalykus, kurie gali pakenkti ir jam pačiam, ir jo šeimai. Scenaristai išties įdomiai parodo, kas motyvuoja vyrą daryti kvailiausius sprendimus ir kodėl jis yra toks atsiskyręs nuo pasaulio. „Quarry“ turi nuostabų potencialą tapti tikrai geru serialu, kadangi veikėjų prasme čia viskas atrodo išmintingai, tik jeigu serialas pradės judėti gryno veiksmo žanro link, įdomumas gali ir dingti.

Tiks, jeigu patiko: „True Detective“
Žiūrėčiau toliau, jeigu: pralaimės Trumpas. Nes tiesiog.
Vertinimas: 8/10

Bull (IMDbYouTube, antradieniais)
Per daug nevarginsiu. „Bull“ yra procedūrinis serialas apie vyrą, kuris yra savo srities profesionalas ir kuriam sunkiai sekasi asmeniniame gyvenime. Originalumo siužete yra daugiau nei pradinėje idėjoje, nes čia teisminis procesas ir šiaip visi žmonės yra suprantami pasitelkus matematiką, kas leidžia serialui kalbėti filosofinėmis temomis, kad, girdi, žmonės yra sudėtingi mechanizmai ir vien per matematiką jų nepaaiškinsi. Jeigu norit, kad kažkas veiktų fone, čia yra jūsų serialas.

Tiks, jeigu patiko: random serialas apie teisininkus.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: norėčiau užmigti prie televizoriaus.
Vertinimas: 4/10

This is Us (IMDbYouTube, antradieniais)
Tradiciniuose žanruose mane nustebinti sunku. Mistiniai ar fantastiniai serialai yra sukurti stebinti ir turėti milijonus skirtingų idėjų, tuo tarpu grynos dramos ar komedijos dažniausiai skiriasi tik savo kokybe, kadangi daug skirtingų istorijų ten nesugalvosi. Bet va kartais atsiranda būtent tokių serialų, ir turiu pasakyti, kad „This is Us“ mane pribloškė.

Serialas yra preciziškai sukurtas tam, kad priverstų žiūrovus verkti, pasakojantis apie keturių/penkių žmonių istorijas. „This is Us“ turi puikią priežastį, dėl ko rodo tuos žmones, bet ją pamatysit patys. Tiesiog žinokit, kad serialas koncentruojasi į apkūnią ir nepasitikinčią savimi merginą, jos gražų aktorių brolį, gerą gyvenimą išsikovojusį juodaodį ir jauną beigi vaikų besilaukiančią porą. Serialas man stipriai primena „Friday Night Lights“, nes dramos čia yra daug ir aštrios, bet aukščiau visko čia yra veikėjų nuoširdumas ir gėrio siekimas. Prisiekiu, kai tik turėsiu laiko, šitą serialą valgysiu nepasisotindamas, kadangi įdomaus, perspausto ir kokybiško sentimentalumo mano gyvenimui irgi reikia.

Tiks, jeigu patiko: „Friday Night Lights“, „Parenthood“
Žiūrėčiau toliau, jeigu: rytoj nenutrenks autobusas.
Vertinimas: 8/10

Lethal Weapon (IMDbYouTube, trečiadieniais)
Ar užteks, jeigu pasakysiu, kad serialas nėra toks blogas, kokio tikėjausi? Jo kūrėjai pernelyg stengiasi sukurti juokingas situacijas, filmą „Lethal Weapon“ suprasdami kaip veiksmo komediją, kuomet originaliajame filme komedija buvo skirta būtent intarpui tarp veiksmo, bet gal čia yra scenaristų noras atsiriboti nuo originalo. Pagrindiniai aktoriai yra išties susibendravę ir kartu atrodo smagiai, kas tokio formato seriale nuteikia gerai. Neturiu jokio noro žiūrėti toliau (geriau peržiūrėsiu visus „Lethal Weapon“ filmus, net jeigu į Melą Gibsoną dabar visad žiūriu pro pirštus) ir tuo pačiu tikiu, kad tai gali būti sėkmingas serialas laiko prastūmimui.

Tiks, jeigu patiko: „Lethal Weapon 4“
Žiūrėčiau toliau, jeigu: atsirastų televizoriaus ekrane ir tingėčiau perjungti.
Vertinimas: 5/10

Designated Survivor (IMDbYouTube, trečiadieniais)
Kai sakiau, kad čia yra mano laukiamiausia naujojo sezono drama, tikrai nemelavau, o dabar dar ir džiaugiuosi, kad ne be reikalo. Vien dėl to, kad „Designated Survivor“ neapsimeta kažkuo, kuo nėra. Serialas, pasakojantis apie tai, kaip prieš JAV yra įvykdomas žiaurus išpuolis ir jo metu žūva visi aukščiausio rango politikai, o prezidentu tampa antrarūšis politikas (Kiefer Sutherland), negali būti pernelyg rimtas. Taip ir nėra.

„Designated Survivor“ juda greitai ir tuo mėgaujasi. Priežastis tokiam greitam judėjimui tikrai yra, nes valstybėje turi būti atstatyta tvarka, o naujasis prezidentas turi nuspręsti, ar jis pradės neaiškų karą. Vidinės machinacijos tarp žmonių, bandančių pasinaudoti prezidento patirties trūkumu, irgi palaiko ritmą, kai serialas gali šokinėti tarp kokių keturių ar penkių vienodai įdomių istorijų ir neprarasti tempo.

Tuo pačiu metu smagu, kad serialas nėra vien paviršutiniškas, kaip kad buvo „24“ atveju (ir tuo visiškai nesiskundžiu). Daug dėmesio yra skiriama prezidento šeimai ir pasikeitusiai jos padėčiai, kai jie privalo jį paremti, bet tuo pačiu metu vis dar nesupranta, kokioje situacijoje atsidūrė. „Designated Survivor“ turi savų problemų, bet jos yra labiausiai smulkmeniškos, susijusios su mano per dideliu įsitraukimu į JAV politiką ir nesugebėjimu patikėti, kad viskas tokioje situacijoje vyktų būtent taip, kaip bando įrodyti serialas. Visgi tai, ką jis daro, daro tikrai sėkmingai ir panašiai kaip ir „Quantico“ pernai, taip ir „Designated Survivor“ šiemet lauksiu kiekvieną savaitę.

Tiks, jeigu patiko: „24“, „Scandal“
Žiūrėčiau toliau, jeigu: turėsiu akis.
Vertinimas: 8/10

Pitch (IMDbYouTube, ketvirtadieniais)
Per dažnai serialai apie rečiau ekranuose matomus žmones (gėjus, juodaodžius, transeksualus) juos pateikia pernelyg tobulai, tarytum siekdami įrodyti, kad tie žmonės yra įdomesni nei tie, kurie televizijoje rodosi dažniau. Tai yra didžiulė klaida, kadangi kuomet iš veikėjų yra išsunkiamos jų nedorybės ir silpnybės, tuomet jie tampa neįdomūs. Tai puikiai suprato ir to išvengė „Transparent“, panašiu keliu eina ir „Pitch“.

Serialas apie pirmą merginą, patenkančią į beisbolo lygą, yra įdomus jau vien savo sumanymu, kai vyriškame pasaulyje atsidurianti moteris aiškiai susidurs su daugybe sunkumų. Tai „Pitch“ rodo jau nuo pradžių, tačiau kur kas įdomesniu būdu nei galima pagalvoti, paaiškinant, kad ta mergina visą gyvenimą buvo pralaiminčiųjų pusėje ir prie diskriminacijos yra pripratusi, todėl niekas jos stipriai nenustebins.

Ir visgi neabejotinai svarbiausias serialo elementas yra tai, kad pagrindinė veikėja nėra tobulai visus užčiaupianti moteris. Jai sunkiai sekasi daryti tai, ką ji turėtų mokėti nuostabiai, ir dėl to ji pakliūna į dar didesnę duobę, kas leidžia jau pirmos serijos metu serialui atskleisti, kas merginai gyvenime rūpi labiausiai ir kaip ji ruošiasi kovoti su savo sunkumais. „Pitch“ yra vienas tų serialų, kuomet nesupranti, kaip jis nebuvo sukurtas anksčiau, ir tuo pačiu metu džiaugiesi, kad jeigu jis pateks į geras rankas (kaip, panašu, ir įvyko), dramos čia bus tiek, kad nors vežimu vežk.


Tiks, jeigu patiko: bet kuris Shonda Rhimes serialas.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: pasidarytų įdomu, ar scenaristai išnaudoja auksines dramines galimybes.
Vertinimas: 8/10

MacGyver (IMDbYouTube, penktadieniais)
Džeimsas Bondas televizijoje gali veikti, tačiau visų pirma reikia suprasti, kas paverčia Bondą tokiu įdomiu, ir tai tikrai nėra prabangūs automobiliai ar naujausios technologijos, kaip kad bando įtikinti „MacGyver“. Serialas yra visiškai tragiškas ir nuobodus, visą pirmą seriją įrodinėdamas, kokios kietos yra pagrindinio veikėjo naudojamos technologijos gaudant nusikaltėlius ir koks protingas yra pats herojus, kai iš tiesų jo priešai tiesiog yra visiškai buki. Serialas yra klišių ir banalybių sąrašas, įsivaizduojantis esantis kur kas geresnis, kietesnis ir įdomesnis nei iš tiesų yra. Reikia daug sugebėjimų sugadinti elementarias šnipų istorijas, todėl „MacGyver“ nėra jūsų eilinis blogo serialo pavyzdys.

Tiks, jeigu patiko: blogiausios Bondiados dalys.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: seriale būtų pateikti nurodymai, kaip nusigauti iki lobio.
Vertinimas: 2/10

The Exorcist (IMDbYouTube, penktadieniais)
Nesu siaubo filmų mėgėjas, tačiau „The Exorcist“ mačiau ne vieną kartą ir nėra filmo, kuris mane gąsdintų labiau nei šis. Tai buvo juosta ne apie siaubingus momentus, o apie šiurpą keliančią atmosferą, ir bent jau tiek šitas serialas supranta. Atmosfera, net jeigu pateikiama be jokio subtilumo ar talento, čia yra keliama aukščiau visko ir žiūrovus bandoma išgąsdinti ne konkrečiais vaizdais, o tuo, kas gali įvykti. Sumanymas geras, tik iki kokybiško jo išpildymo dar ilgas kelias.

Pati istorija, nelabai tiesiogiai atpasakojanti originaliojo filmo siužetą, manęs irgi nesužavėjo. Serialas nesubtiliai lenda į religines temas ir jau pirmosiomis minutėmis kalba apie antgamtinį blogį ir panašius dalykus, kas bent jau mane atbaido greitai, kadangi kalbėjimas protingai skambančiomis temomis dar jokio serialo nepadarė protingu. „The Exorcist“ bent jau bando sukurti veikėjus, turinčius tragiškas ar įdomias istorijas, bet vėlgi, serialui nepasiseka, kadangi viskas virsta daugybę kartų matytomis klišėmis. Plika akimi matyti, kad serialo kūrėjai turi nemažai gerų idėjų ir gavę pakankamai laiko jie galėtų sukurti kažką įdomaus, tačiau pirmoji serija optimistiškai nenuteikia.

Tiks, jeigu patiko: niekaip neišgąsdinantys siaubo filmai.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: vietoje to paties pavadinimo filmo netyčia įsijungčiau serialą.
Vertinimas: 4/10

Luke Cage (IMDbYouTube, rugsėjo 30 d. pasirodė visas sezonas)
„Luke Cage“ laukiau panašiai kaip ir „Jessica Jones“: man patiko „Daredevil“, todėl lyg ir tikėjausi, kad šitas serialas bus panašaus tipo ir mane greitai pakerės. „Jessica Jones“ ir „Daredevil“ pamilau jau po pirmųjų serijų, o su „Luke Cage“ to pasakyti tikrai negaliu.

Apžvalgą rašau dar nematęs kitų serialo serijų ir net neabejoju, kad jį peržiūrėsiu toliau. Ir visgi jau per pirmąją valandą išryškėja žiauriausias „Netflix“ serialų trūkumas, kai istorija juda klaikiai lėtai ir žiūrovų laikas yra visiškai netaupomas. Niekas man nepaaiškins, kam „Marvel“ yra reikalingi 13 serijų sezonai, kai istorijos jie turi tik pusei jų.

Ir kas svarbiausia, per pirmąją seriją nebuvo parodyta niekas, kas mane sudomintų pagrindiniu veikėju. Jį kažkiek atsimenu iš Jessica Jones ir jo kietumas mane ten sužavėjo, tačiau to neužtenka norint ištempti visą serialą. Ramus, susikoncentravęs ir savo galias parodantis teisuolis yra matytas dešimtyse kitų serialų, ir man vienodai rodo, kad jis čia turi kažkokių galių. „Netflix“ pirmosios serijos nėra svarbiausios ir jau ne paslaptis, kad kone visi jų serialų kūrėjai renkasi tą šlykštų variantą kurti trylikos valandų filmus, ne atskiras serijas, kurios galiausiai susijungtų į kažką ypatingo. Kol kas panašu, kad „Marvel“ pirmą kartą prašovė ir tikiuosi, kad tai jiems išeis tik į gerą.

Tiks, jeigu patiko: „Daredevil“, „Jessica Jones“
Žiūrėčiau toliau, jeigu: toliau žiūrėsiu bet kokiu atveju, tik be entuziazmo.
Vertinimas: 5/10

Westworld (IMDbYouTube, sekmadieniais)
Daug kartų atidėtas, numestas į šalį, peiktas ir daug žadėjęs serialas juk negali būti geras, ar ne? „Westworld“, kaip ir daugelis HBO serialų, pasiryžo paneigti šituos lūkesčius, ir džyzus kaip jiems pasisekė.

Pirmoji serialo serija yra vienas tų nuostabių dalykų, kurių pasąmonėje lyg ir tikėjaisi, nors tuo pačiu metu nustebai juos pamatęs. Apie „Westworld“ sumanymą žinojau minimaliai ir mane visiškai pribloškė jo įgyvendinimas, kai mokslinė fantastika yra taip protingai ir smagiai suderinama su vesternų aplinka, ir viso to viduryje vien pirmosios serijos metu yra sugebama nebanaliu būdu kalbėti apie dirbtinį intelektą, filosofines idėjas ir kova virstančius žmonių ir kompiuterių santykius.


„Westworld“ gal ir kiek sukčiauja, nes į serialą įkrėtus tiek daug pinigų bet kas gali atrodyti gražiai, bet istorijos nepakeisi net ir turėdamas šimtus milijonų, ką sėkmingai įrodė „Vinyl“. Pirmoji serija veikia kaip laikrodis, pristatydama veikėjus, pagrindines idėjas, ateities istorijas ir, visų svarbiausia, parodanti, kad scenaristai yra pasiryžę nagrinėti pasaulį, kuris atrodo įdomiai ir neturintis ribų. Kažkiek gal ir nepatiko jokios priežasties neturintis nuogybių naudojimas ir ekrane buvo per mažai Anthony Hopkinso, bet šiaip čia nėra problemos, kurios atbaidytų nuo tiek daug potencialo turinčio serialo.

Tiks, jeigu patiko: bet koks mokslinės fantastikos kūrinys, nustebinęs jus jau vien savo pradine idėja.
Žiūrėčiau toliau, jeigu: staiga nenumirsiu.
Vertinimas: 9/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą