2016 m. gruodžio 20 d., antradienis

Visų 2016 m. serialų TOP 10

Vakar kalbėjome apie dešimt geriausiųjų serialų, kurie debiutavo tik šiemet. Nors jie yra išties stiprūs, veteranai visada sugeba įrodyti, kad jiems pasipriešinti sunku, todėl į šį, galutinį dešimtuką yra įtraukti ir jie.

Metų apžvalgą tuo ir pabaigsim.

Gero skaitymo.

(Serialų aprašymuose spoilerių nėra.)

10. The Night Of
Detektyvinė istorija, sukurta pagal visus geriausiai žinomus šio žanro šablonus, neturėtų veikti taip gerai, kaip veikia dabar, nors seriale atrasti kokius nors neatitikimus irgi yra be galo sunku. Jameso Gandolfini plėtotas, „Šindlerio sąrašo“ ir „The Wire“ scenaristų kurtas serialas apie žmogžudyste apkaltintą jaunuolį (Riz Ahmed) yra ne kartą matyta, skaityta ar girdėta istorija apie prisitaikymą prie staigiai (ir galbūt neteisingai) pasikeitusio gyvenimo, todėl turbūt reikėtų galvoti, dėl ko serialas atrodė taip originaliai ir buvo toks sėkmingas, ir visgi to daryti visai nesinori.

Galbūt čia veikia tai, kad serialas užgriebia nematytą istorijos kampą - diskriminacija prieš musulmonus yra dažnai televizijoje matomas, tačiau retai iš pačių musulmonų pusės pasakojamas reiškinys. Gal paveikia tai, kad serialas savo istorija ir vizualiąja puse yra hipnotizuojantis, atrandantis subtilumą vietose, kuriose jo neturėtų būti. Vienaip ar kitaip, „The Night Of“ įtraukia dėl savo siužeto ir veikėjų, o jį žiūrėdamas jauti kažkokį paralyžių, kai serialas tave paima už rankos ir nespėjus pasipriešinti atveda iki pabaigos. Tokios, kuri atrodo visiškai kitaip, nei galima būtų pagalvoti pamačius jo pradžią, ir tuo žaviesi vis labiau ir labiau, nes retas serialas gali tai pasiekti nepadarydamas nei vieno staigaus ar nelogiško posūkio. „The Night Of“ ir yra tas retas serialas.

2016 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Naujų 2016 m. serialų TOP 10

Pavadinimas pasako viską, ką reikia žinoti.

Rytoj laukite visų serialų topo.

Gero skaitymo.

(Serialų aprašymuose spoilerių nėra.)

10. 11.22.63
Pasaulis turi daugiau Stepheno Kingo knygų adaptacijų nei reikia, ir jų bus dar ir dar daugiau, tik ką padarysi, kai jo rašiniai (bent jau didelė jų dalis) taip lengvai konvertuojasi į didžiuosius ar mažuosius ekranus? Pats šio amžiaus Kingo esu skaitęs mažai ir „11.22.63“ ant popieriaus skambėjo nelabai žavinčiai (kažkaip įsivaizduoju, kad net ir nesenoje istorijoje nesunku rasti dešimtis kitų momentų, kurie būtų įdomesni ir aktualesni nei sąmokslo teorijomis apipintas JFK nužudymas), bet vis tiek buvo įdomu: Jameso Franco rimtame vaidmenyje nelabai įsivaizduoju, o Kingo serialai yra kur kas retesni nei pagal jo kūrinius gaminami filmai.

Ir rezultatas išties nustebino. Nors JAV prezidento nužudymas ir labai kingiška pabaiga buvo pagrindinis serialo motyvas, „11.22.63“ ilgainiui tapo visai įdomia meilės istorija, originaliu pasakojimu apie nepritapimą ir netgi įrodymu, kad Franco tinka visokio plauko vaidmenims (principe nežinau, ar dar reikėjo įrodymų po „Spring Breakers“, bet vis tiek smagu). Sąmokslo teorijos apie JFK nužudymą yra kupinos paradoksų, kurių smagiausias - tai, kad jos pagimdo įdomius ir šiaip neturinčius priežasties egzistuoti kūrinius (žr. „JFK“, 1991). Tegul tie lunatikai ir toliau nesustoja.

2016 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Telemanai 2016

Sveiki. Seniai matėmės. Galvoju, kad artėjant šventėms reikia atsiprašyti už visas negandas ir panašius dalykus, tai būsiu pirmas, kuris pripažinsiu, kad šiemet rašymo prasme metai buvo nekokie ir sąžinę dėl to karts nuo karto pagrauždavo. Norėčiau pasakyti, kad kitais metais bus kitaip, bet kol kas pasižadėsiu tik tiek, kad artimiausiomis dienomis iš manęs sulauksite daug raidžių. Gal net tiek, kad atpirks visus metus, nors kas čia žino.

Metų pabaigos suvestines tradiciškai pradedu apdovanojimais, kurie jau tapo aukso standartu. Jie yra sudaryti iš vieno žmogaus komisijos, į juos įtraukti tik vieno žmogaus matyti serialai ir yra tik vienas žmogus, kurio nuomonė čia rūpi. Ir visgi jums šitas dalykas kasmet patinka vis labiau, todėl skųstis šioje situacijoje irgi sunku.

Nors šiemet serialų peržiūrėjau mažiau nei įprastai, vis dar buvo užtektinai pretendentų į kiekvieną kategoriją, kad dėl kiekvieno jų reikėtų pasukti galvą. Kai kurias kategorijas teko pašalinti (mačiau per mažai naujų ar pagal komiksus kuriamų serialų, kad apie juos kalbėčiau atskirai), kai kurios grįžo (negalėjau susilaikyti nepakalbėjęs apie blogiausią šiemet matytą dalyką), dauguma liko.

Ilgai negaišinsiu. Artimiausiu metu pasirodys geriausių serialų topai, tai greitai vėl kalbėsimės.

Gero skaitymo.

Telemanas geriausiam į galutinį TOP 10 nepatekusiam serialui


black-ish

Geriausi komedijų sezonai dažniausiai būna tretieji ar ketvirtieji. Pažiūrėjus į mano mylimiausių komedijų sąrašą – „Simpsonai“, „30 Rock“, „Parks and Recreation“, „Community“, „Friends“ – šitą teoriją nesunku patvirtinti. „black-ish“ yra dar vienas to įrodymas. Serialas, kurio pagrindinė idėja buvo „Modern Family“ su juodaodžiais aktoriais, nuo to sumanymo toli nenutolo – kiekviena serija yra susijusi su specifinės problemos pasirinkimu ir bandymu ją spręsti per stereotipus apie juodaodžius ir jų istoriją. Tik va jau treti metai, o „black-ish“ formulė veikia geriau nei bet kada – aktorių komanda yra susiklijavusi, veikėjai yra išryškinti ir lengvai vienas nuo kito atskiriami, o istorijos tampa vis labiau specifinės, tuo pačiu būdu sugebančios užgriebti ir įdomias egzistencines temas.

Šių metų pradžioje pasirodžiusi serija „Hope“, pasakojusi apie policijos smurtą prieš juodaodžius, buvo geriausias to pavyzdys – serialas išliko komedija, visi veikėjai buvo savarankiški, ir kažkokiu būdu tai buvo bene rimčiausia ir reikšmingiausia šiemet pasirodžiusi bet kokio serialo serija. „black-ish“ šiuo metu išgyvena tą laikotarpį, kai serialas tiesiog negali prašauti ir dėl aktorių, ir dėl scenaristų, ir net jeigu viskas nueitų banaliuoju „Modern Family“ keliu, visad atsiminsiu, kad čia buvo vienas tų retų serialų, kuomet skaičiuoji dienas iki naujos serijos.

Verti paminėjimo: „Game of Thrones“ (už įspūdingiausius momentus televizijos istorijoje), „Brooklyn Nine-Nine“ (už dar vieną auksinį laikotarpį išgyvenantį serialą su geriausia aktorių komanda televizijoje), „Black Mirror“ (už originalumą, kurio jau buvau pasiilgęs), „Horace and Pete“ (už tai, kad Louis CK parodė, ko serialai dar nėra matę, ir iš niekur nieko sukūrė vieną giliausių ir originaliausių projektų šiemet).