2017 m. sausio 23 d., pirmadienis

Ką išmokau vėl žiūrėdamas „Sopranus“


Čia nėra aptariamas „Sopranų“ siužetas, nes išspoilinti šitą serialą ir šiaip būtų sunku, bet kuo greičiau jį pažiūrėsite, tuo visiems bus geriau.

Kuomet pradėjau rašyti kiekvienos „Dingusių“ serijos apžvalgas, o vėliau jas tęsiau su „Breaking Bad“ ir „Sopranais“, žmonės buvo susirūpinę ir nelabai suprato, ką čia dariau. Ta prasme, aprašinėti serialą, kurį jau pats mačiau ir kurį jau turbūt matė didžioji dalis mano skaitytojų? Kam? Kodėl? Kaip?

Nepateiksiu jums galutinio atsakymo, nes pats jo nežinau. Geriausias paaiškinimas, kurį turiu šitų apžvalgų darymui, yra tai, kad noriu rasti kažkokį pasiteisinimą dar kartą peržiūrėti savo mylimiausius serialus, o toks gilus jų analizavimas yra visai gera priežastis. Tokiu būdu serialų žiūrėjimas gal net labiau primena darbą, kas yra gera apgavystė ir man pačiam, ir aplinkiniams.

„Sopranų“ atveju tai buvo dar ryškiau nei anksčiau. „Dingę“ ir „Breaking Bad“ yra du mano mylimiausi serialai. „Sopranus“ savo sąraše irgi įrašyčiau tikrai aukštai, turbūt į dešimtuką, bet savo mėgstamiausiu serialu Davido Chase'o projekto nebūčiau pavadinęs. Ir visgi tuo pačiu net po to, kai pirmą kartą peržiūrėjau „Sopranus“, buvau įsitikinęs, kad geresnio serialo televizija nėra sukūrusi ir turbūt nesukurs, kuo dabar esu visiškai užtikrintas.

Tuo pačiu metu su „Sopranais“ mane siejo stiprus emocinis ryšys (ir ne vien dėl to, kad kelios serialo detalės yra kiek nepadoriai arti mano širdies). Prieš kelis metus, kuomet jau pradėjau ar buvau bepradedantis šitą blogą, paskaičiau geriausią kritikos straipsnį, kokį esu skaitęs per savo gyvenimą. Jį parašė mano mylimo tinklapio „AV Club“ kritikas Todd VanDerWerff (dabar ne ką mažiau įdomiai rašantis Vox.com puslapyje). Tai buvo straipsnis, apžvelgiantis paskutinę „Sopranų“ seriją.

2017 m. sausio 18 d., trečiadienis

Sopranai. Šeštas sezonas. Made in America


Šeštas sezonas. Dvidešimt pirma serija. Made in America


„Sopranų“ kūrėjas Davidas Chase'as režisavo tik dvi serialo serijas - pirmą ir paskutinę. Jis parašė 30 iš 86 serijų per šešis sezonus ir kartu su savo galinga scenaristų komanda prisidėjo prie kiekvienos serijos kūrimo. Jis yra genijus, pakeitęs televiziją visiems laikams, privertęs žmones į serialus žiūrėti su panašia pagarba kaip į filmus ir visam laikui įrašytas į televizijos istoriją.

Tik jis to nenorėjo. Jeigu paskaitysite kokį nors jo interviu, beveik garantuoju, kad rasite sakinį apie tai, kaip jis nemėgsta televizijos. Chase'as augdamas svajojo apie kino kūrimą ir jo didžiausia meilė be konkurencijos yra kinas, apie ką jis yra užsiminęs ne kartą.

Chase'as parašė ir režisavo tik vieną filmą - „Not Fade Away“, kuriame vienintelis teigiamas dalykas buvo Jamesas Gandolfini. Savo likusį laiką Chase'as paskyrė aiškinimui, koks blogis yra televizija, ir geriausio visų laikų serialo kūrimui.

Toks dviprasmiškumas ir veidmainiškumas gražiai susilieja su „Made in America“, paskutine „Sopranų“ serija ir turbūt geriausia (neabejotinai įsimintiniausia) bet kokio serialo pabaiga. Visų pirma tai, kad Chase'as po aštuonių metų pertraukos nusprendė režisuoti dar vieną serialo seriją, nėra atsitiktinumas. Tai buvo jo serialas ir jo kūrinys (kuklumu negarsėjęs Chase'as apie tai kalbėjo ne kartą). Jis pastatė 86 valandų trukmės filmą ir nusprendė sukurti iliuziją, kad jis vienas jį ir pradėjo, ir pabaigė. Niekas su tuo nesiryžtų ginčytis.

2017 m. sausio 8 d., sekmadienis

2017 m. Auksinių gaublių prognozės


Nors kasmet vis mažiau rūpinuosi tuo, kas laimi ir nelaimi įvairiose apdovanojimų ceremonijose, prognozių sudarinėjimas jau yra smagi tradicija, kurią nutraukti būtų nemandagu. Juolab kad kalba eina apie Auksinius gaublius, kurie yra labiausiai nenuspėjami apdovanojimai visame kino ir televizijos pasaulyje, todėl didelio spaudimo čia tiesiog nėra.

Kaip visada, naktį iš sekmadienio ir pirmadienio bandysiu aukoti miegą ir 3:00 Lietuvos laiku žiūrėti, iš ko nesugebės pasišaipyti Jimmy Fallonas (nebandykit gerti kaskart, kai bus paminėtas Donaldas Trumpas, nes neįpusėsit net pradinio monologo), ir tada gailėsiuosi, kad į ceremoniją dar kartą negrįžo Ricky Gervais. Ką padarysi, pasauly būna ir didesnių blogybių.

Jeigu pavyks, kažkokią diskusiją užkursiu ir savo Facebooko puslapyje.

Prognozių taisyklės paprastos: juodu šriftu pažymėti nominuotieji yra ryškiausi kiekvienos kategorijos favoritai remiantis įvairiais ekspertais, lažybomis ir panašiai; pasvirusiu šriftu pažymėti tie, už kuriuos sergu aš pats. Jiedu gali ir sutapti.

Tai va. Važiuojam.

KINAS

Geriausias filmas (drama)

Lion
Moonlight
Manchester by the Sea
Hacksaw Ridge
Hell or High Water

Tikėtina, kad didžiausia kova čia vyks tarp „Manchester by the Sea“ ir „Moonlight“, vadinamų didžiausias šio apdovanojimų sezono favoritais, kas turbūt reiškia, jog jie pasidalins balsus ir tragišku būdu laimės „Hacksaw Ridge“, kuris yra visai neblogas filmas, bet apdovanoti Gibsono negalima ir nereikia. Pats palaikysiu „Hell or High Water“, kuris yra vienintelis filmas iš šio penketo, apie kurį kalba per mažai žmonių, ir kuris nusipelno visų dėmesio. Ir spėsiu, kad laimės „Manchester by the Sea“, nors šitoje kategorijoje gali nutikti bet kas.