2017 m. vasario 21 d., antradienis

Oskarai 2017. Fences

Tai - bendra filmo apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo „Fences“ detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems


„Fences“ labiau nei bet koks kitas praėjusių metų filmas primena teatrą. Minimalistinis biudžetas, į veikėjus atsiremianti istorija, jokių režisūros stebuklų ir vaidyba, nuo kurios net kojos linksta. Denzelis Washingtonas paėmė Augusto Wilsono pjesę, kurią kartu su Viola Davis teatre vaidino daugybę kartų, ir ją tiesiog nufilmavo. Tas „tiesiog“, aišku, reiškia tai, jog „Fences“ yra vienas galingiausių praėjusių metų filmų.

Filmo siužetas niekuo pernelyg neišsiskiria: Washingtonas vaidina Trojų, šeštojo dešimtmečio Pitsburge gyvenantį šiukšlininką, kadaise žaidusį beisbolą ir nepadariusį savo karjeros dėl, kaip jis pats galvoja, savo odos spalvos. Jis turi žmoną Rose (Viola Davis), jųdviejų sūnų Cory (Jovan Adepo), kitos moters pagimdytą sūnų Lyonsą (Russell Hornsby) ir psichinę negalią turintį brolį Gabrielį (Mykelti Williamson).

Kitaip sakant, niekuo stipriai neišsiskiriantis to laikotarpio juodaodžių šeimos gyvenimas, dėl ko viskas turi slypėti veikėjuose ir jų dramoje, kas galiausiai ir įvyksta. Trojus yra vienas įdomesnių pastaruoju metu kine matytų pagrindinių veikėjų, kadangi jo trumpai apibrėžti tiesiog neįmanoma. Iš vienos pusės jis yra piktas, grasinantis, meluojantis, žiaurus vyras, kone besistengiantis įžeisti visus aplinkinius. Kita vertus, tai gali būti pateisinta tuo, kad praktiškai viskas Trojaus gyvenime nepasisekė ir dėl jo rasės buvo išplėšta jam iš rankų, dėl ko jis lyg ir turi teisę pykti ant viso pasaulio, nors jo šeima taip tikrai negalvoja.

Denzelis yra sukurtas šitam vaidmeniui. Jeigu pasižiūri porą jo interviu, supranti, kad su juo draugiškai bendrauti turbūt nepavyktų – žmogus kabinasi prie kiekvieno žodžio, jo šypsena yra tokia biškį psichopatiška ir jis jau tuoj tuoj trinktels tam žurnalistui. Šitame filme jis yra būtent toks, tik išryškintas kokius dešimt kartų. Tikrą, fizinę agresiją jis čia parodo tik porą kartų, visą kitą laiką žmones gąsdindamas savo išprotėjusiu žvilgsniu ir lėtai agresyviu kalbėjimu. Jeigu anksčiau dar kažkiek pagalvodavau, kad būtų faina su juo susipažinti, dabar galvoju, kad gal drąsiau yra jį žiūrėti per ekraną kol mus skiria tūkstančiai kilometrų, nes klaidingo dalyko pasakymas gali kainuoti gyvybę.

Jeigu Denzelis už šitą dalyką gautų Oskarą, viskas būtų tvarkoje, tik reikalas tas, kad apdovanojimas (visai pelnytai) priklauso Affleckų vaikui. „Fences“ be apdovanojimų, tiesa, neliks, nes Viola Davis bus apdovanota už savo apverktą, apsnargliuotą ir tokį lengvą šiurpulį keliantį pasirodymą. Davis veikia kitame lygyje, kitame pasaulyje nei likusios Holivudo aktorės. Principe jos veikėja – stipri, Trojui nepasiduodanti ir visgi jį mylinti moteris – filmui yra tiek pat svarbi kiek Trojus, o ji buvo nominuota antro plano vaidmeniui, bet čia jau Oskarų žaidimai, kai Davis pasirenka kategoriją, kurioje laimėti yra šiek tiek lengviau.

Tiesa ta, kad ateityje Davis pakeis Meryl Streep, nes neįsivaizduoju pasaulio, kurį Davis galėtų palikti be kokių šešių Oskarų. Šitame filme ji yra visiškai atvira, neturinti jokio filtro ir nevaldanti savo emocijų tiek, kad gali būti, jog keliose vietose mačiau nuoširdžiai nustebusį Denzelio veidą, o to žmogaus jau niekas negali nustebinti, nes jo akys matė tokius dalykus, kokių jūs net nesapnavot.

Anyway...


Šitą filmą norisi rekomenduoti vien dėl vaidybos. Rasinė tema čia nėra tokia ryški, kokia galvojau, kad bus, atsirandanti labiau veikėjų galvose nei realybėje, o istorija nėra tokia įdomi ar sukta, kad filmą būtų verta žiūrėti dėl jos (nors dramine prasme čia visko daug ir sočiai, nuo to, ką reiškia šeima, iki to, ką reiškia meilė). Jeigu „Fences“ jums dėl kažko ir įsimins, tai bus nevienpusiški, kovojantys už save veikėjai ir juos vaidinantys aktoriai, kurie sapnuosis dar porą dienų. Sakyčiau, čia yra geresnė dovana jiems nei Oskaras, nors ką aš žinau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą