2017 m. balandžio 27 d., ketvirtadienis

Twin Peaks. Antras sezonas. Demons

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios pavadinime pateiktos „Twin Peaks“ serijos detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Twin Peaks“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Ponai ir ponios, susipažinkite su Gordonu. Neprigirdinčiu, savimi užtikrintu, juokingu Kūperio bosu, viską suprantančiu dviem sekundėmis vėliau nei pats Kūperis. Jis atvyksta į Tvin Pyksą nesistebėdamas miesteliu ir iškart įsilieja į jo aplinką. Ir kaip gali neįsilieti, jeigu jis yra garsiai rėkiantis ir kitų negirdintis, bet įsivaizduojantis, kad gali nuskaityti jų lūpas, FTB agentas, mylintis paslaptis, tačiau jas garsiai išsakantis visiems aplinkiniams?

Ir dar jį vaidina Davidas Lynchas, kas yra visai svarbi smulkmena.

Gordono atvykimas į Tvin Pyksą pažymi ne tik naują komedijos šaltinį, kuris ilgainiui taps (ir šiaip jau tapo) mano mylimiausiu veikėju seriale, tačiau ir savotišką naują pradžią, naują serialo pagreitį ir elgesį su savo istorijomis taip, kaip anksčiau dar nebuvom matę.

Pradėti galima jau nuo to, kad „Twin Peaks“ savotiškai pripažįsta savo klaidas ir skuba užbaigti tas istorijas, kurios buvo šiek tiek ne to lygio, kad būtų šitam seriale. Pavyzdžiui, Maddy, Donos ir Džeimso trejetas yra gal ir neblogas sumanymas žiūrint per Loros prizmę – visi jie vienaip ar kitaip su ja susiję, ir kai serialas atsigręždavo į trejetą nagrinėjant jų santykį su Lora (į Donos norą tapti savo drauge ar Džeimso kaltę, kad jis išdavė Lorą), viskas būdavo gerai.

Tik kai trejetas nuspręsdavo tapti detektyvais, serialas sulėtėdavo ir nesukurdavo tiek įdomių detalių, kad jų bandymas išsiaiškinti Loros istoriją būtų išties įdomus. Džekobio apgavystė ar Haroldo spąstai yra iš dalies įdomūs elementai, tačiau ne tuomet, kai užtęsiami per kelias serijas ir kai jie neturi rimto pagrindo (vis dar negaliu paaiškinti, ką reiškė praėjusi serija, kai Dona pabėgo nuo Haroldo ir vėl pas jį ramiai grįžo apie tai neužsimindama).

Dabar „Twin Peaks“ tai užbaigia panaudodami visus tris veikėjus, kas jau šiaip yra įspūdingas pasiekimas. Džeimsas išgelbėja merginas nuo Haroldo, gaudamas daugiau ką veikti per kelias sekundes nei per visą šitą sezoną ir užsidirbantis dar daugiau jų meilės. Dona nusprendžia, kad Haroldo viliojimas buvo kvailystė ir kad ji džiaugiasi, jog visi liko sveiki; ji nusprendžia kreiptis į Trumeną, kuris, būdamas suaugęs ir protingas žmogus, supranta, kad tas trejetas jau pakankamai prisidirbo, kad jais pasitikėti nebūtų protinga.

Ir tada yra Maddy, nusprendžianti išvykti iš Tvin Pykso.

Kadangi nežinau, ar Maddy dar kada pamatysim (savo įtarimų turiu), ji šitoje situacijoje man yra įdomiausia. Jos pokalbio su Džeimsu metu ji atskleidžia tokius du dalykus, kurie į serialą gal ir buvo įterpti, tačiau man kelia dideles abejones. Ji pasako, kad Džeimsui išties reikia būti su Dona, tarytum užsimindama, kad ji taip pat norėjo būti su Džeimsu; ir tuo pačiu ji paaiškina norėjusi tapti Lora, tačiau atsisakiusi šio siekio. Abu elementai lyg ir įmanomi (ji su Džeimsu leido daug laiko, o panašumai į Lorą turbūt nėra vien tik fiziniai), tačiau čia jie atrodo pritempti bandant ją paversti kažkiek aktualesne ir esančia arčiau pagrindinių serialo motyvų (ar arčiau Loros). Ji kaip veikėja pati iš savęs buvo įdomi, kai be jokių gilių paaiškinimų „Twin Peaks“ pristatė Loros pusseserę, atrodančią grynai kaip Lora, ir ji tiesiog kažkiek išbalansavo Loros šeimą ir aplinkinius. Maddy serialo pradiniuose planuose net neturėjo egzistuoti ir Lynchas ją įmetė į serialą tik dėl to, kad jam patiko Sheryl Lee vaidyba. Ji kaip minimaliai apibrėžta veikėja, kurių seriale yra apsčiai, veikė išties neblogai ir nelabai suprantu, dėl ko jos išvažiavimas yra palydimas tokių stambių temų išryškinimu, atrodančiu kaip pasiaiškinimas, dėl ko ji čia išvis egzistavo.

Iš dalies tai atrodo kaip pasiteisinimas, dėl ko serialas ilgą laiką tempė kai kurias temas, nors man įdomesnis būtų Josie istorijos paaiškinimas. Šiaip kiek esu kalbėjęs su žmonėmis Josie istorija daugelio nekabina taip, kaip kabina mane, bet to pakeist aš negaliu. Josie istorija, susijusi su pinigais ir neaiškiomis machinacijomis, yra labiau nei bet kuri kita atsiskyrusi nuo „Twin Peaks“ centro. Taip, ji bendrauja su pagrindiniais veikėjais – ji susitikinėjo su Trumenu ir velniai žino ką darė su Benu, - tačiau jos siužeto linija yra kažkokia negyva, be emocijų ir intrigos.

Nors irgi nesu tikras, kad Josie matome paskutinį kartą, jos atsisveikinimas man irgi atrodo kaip serialo apsivalymas. Ir turiu pripažinti, kad šioje serijoje per dvi scenas ji man pagaliau tapo kažkokia įdomesne veikėja. Pirmojoje jų ji savotiškai žaidžia su Benu, kuomet jis moterį šantažuoja dėl turimų žinių apie jos vyro mirtį, o ji atsilygindama pateikia Beną apkaltinančių įrodymų. Tik vietoje to, kad vienas dėl kito jie nustebtų, abu nusikaltėliai juokiasi ir žavisi vienas kitu. Taip, Josie ir Benas yra turbūt didžiausi nusikaltėliai seriale, tačiau ta scena yra kažkokia linksma ir užkrečianti, parodanti, kad ir jie turi kažkokių nuoširdžių principų ir vertybių, net jeigu ir blogų.

Kita scena yra susijusi su Trumenu, kuomet jis privalo netikėtai atsisveikinti su Josie ir prisipažįsta ją mylintis. Tuomet Josie veide pasirodo nuoširdi emocija, paslepiama Džonatano skubinimo, ir vėlgi įmeta kažkiek abejonių į tai, kiek ir kam Josie visą šitą laiką apsimetinėjo. Kaip veikėjai jai gal būtų pravertę tas emocijas parodyti kiek anksčiau, tačiau jos, priešingai nei Maddy atveju, buvo kur kas labiau susijusios su mūsų jau žinoma Josie istorija ir neatrodė taip išsišokusios, nors tuo pačiu mano nuomonės apie Josie nereikalingumą ir nepakeitė.

Apsivalymo šioje serijoje yra tiek. Sakyčiau, kad užtektinai, kadangi užkabinamos dvi labiausiai akis badžiusios istorijos. Tik kai kažką išmeti, lieka laisva vieta ir ją reikia užpildyti, ką, patikėkit manim, „Twin Peaks“ ir padarė.

Šioje serijoje Hoko dėka yra sugaunamas Žerardas, vienarankis batų pardavėjas, nors šiaip viskas, ką čia parašiau, yra neteisinga. Iš tiesų, kaip prisipažįsta pats, jis yra Maikas – dvasia, pasiskolinusi Žerardo kūną. Maikas per kelias minutes pasako daug ką. Tai, kad jis pažinojo Bobą ir siekia jį sustabdyti. Tai, kad tikrąjį Bobo veidą mato tik išrinktieji ir prakeiktieji. Tai, kad Bobas jau beveik 40 metų Bobas yra pasiskolinęs Tvin Pykso gyventojo kūną ir kad tas gyventojas, anot Kūperio, yra „The Great Northern“ viešbutyje.

Taip per kelias minutes mes sužinom apie Bobo kilmę, apie didžiausias serialo paslaptis, apie tai, kad Bobas yra tarp Tvin Pykso gyventojų ir gyvena šalia Kūperio. Kaip skylės užkamšymui, sakyčiau, visai neblogai.

Ir pasiruoškit, mielieji, nes mes jau finišo tiesiojoje.

Kitos mintys

  • Audrey pagaliau atsigauna, tačiau toli gražu nepabėga nuo kankintojų. Benas visad yra arti jos, besirūpinantis ne tiek dukra, tiek tuo, kad ji nepasakytų nereikalingų dalykų Kūperiui. Scena, kurioje jie dalyvauja trise, yra trumpa, tačiau nuostabiai pateikia potencialų konfliktą ir bendrą įtampą, kai lyg ir visi supranta Beno ir Audrey ketinimus, tačiau niekas jų neišsako garsiai, o Kūperis tarsi jaučiasi nesmagiai, kad išvis viso to klausosi. Subtilumo čia per akis, tik įdomu, kaip jis bus panaudotas.
  • Serialas pagaliau tiesiogiai paaiškina ir Šelės su Bobiu norą priglausti Leo. Jiedu gauna žymiai mažiau pinigų už rūpinimąsi juo nei tikėjosi, tačiau tai jų nesustabdo – jiedu džiaugiasi galėdami kankinti Leo ir nevaržomi būti dviese. Leo kankinimas, tiesa, yra šiaip įdomi moralinė detalė: nors Bobis garsiai išsako visas blogybes, kurias Leo padarė ir kurias žiūrovai ir šiaip matė, ar tai tikrai pateisina tokį šaipymąsi iš neįgaliojo? Jaučiu, kad ne, ir net jiedu supranta, kad gali peržengti ribas, tačiau kol kas jie stabdyti nesiruošia ir mėgaujasi jiems kenkusio Leo sąskaita.
  • Dar kartą žiūrovams yra parodoma, dėl ko Lelandas yra toks mylimas: jis yra visiškas genijus, per sekundę sugalvojantis, kaip Benas gali nusukti dar daugiau pinigų. Visgi tuo pačiu jis negali išlaikyti savo dėmesio, tai žiūrėdamas į gyvūnų iškamšas, tai dar kartą dainuodamas aplinkiniams ir nereaguodamas į Beno stabdymus. Lelandas yra velniškai įdomus sutvėrimas ir Ray Wise‘as jį pakėlė į naują lygį. Greitai pakels į dar naujesnį.
  • Nadinos istorijai, panašu, irgi reikia kažkokio apsivalymo. Serialas su jos išprotėjimu vis dar neranda ką daryti, nebent parodo vis mažiau kantrybės turintį Edą.
  • Scena tarp Maddy ir Džeimso yra išskirtinė savo vizualiąja puse – kažkaip pasimiršta, kiek mažai „Twin Peaks“ scenų vyksta lauke, juolab kad tokioje gražioje vietoje kaip šioje, šalia ežero ir kalnų, kur spalvų yra daug, įvairių ir natūralių.
  • Ponas Tojamura vis dar yra keistas sutvėrimas, tačiau pagaliau bent jau supratau, kad atsitiktinai į istoriją jis neįsiliejo. Per daug sutapimų yra tarp jo pokalbių su Benu ir jausmingo susitikimo su Pytu, kad visa tai atrodytų kaip atsitiktinumas. Spręskite patys.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą