2017 m. balandžio 26 d., trečiadienis

Twin Peaks. Antras sezonas. The Orchid's Curse

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios pavadinime pateiktos „Twin Peaks“ serijos detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Twin Peaks“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Atrodo, kad absurdas šitame seriale jau neturėtų manęs stebinti. Bet va teismas Tvin Pykso miestelyje vyksta pusiau tvarte, pusiau užeigoje, ir dar kartą nustembi iš naujo.

„Twin Peaks“ kontrastai visad yra stebinantys ir šitas nėra išimtis, kuomet ypač rimtos temos – teismai dėl rimtų nusikaltimų – yra nagrinėjamos išskirtinai nerimtoje aplinkoje. Pirmasis iš dviejų posėdžių yra susijęs su Lelandu ir šioje vietoje dar kartą galima pamatyti, kaip miestelio gyventojai bando ignoruoti realybę. Panašiai kaip ir Lora yra laikoma angeliška būtybe, nors prieš jos šventumą serialas jau yra pateikęs begalę įrodymų, taip ir apie Lelandą visi stengiasi kalbėti kuo gražiau, tarytum tikėdamiesi, kad tas mandagumas panaikins kaltinimus ar parodys, kad Lelandas iš tiesų nėra žudikas.

Tuo tarpu pats Lelandas yra ramiausias ir realybę aiškiau nei kiti veikėjai priimantis žmogus, teisme ginantis pats save ir nors tiesiogiai neprisipažinęs dėl nusikaltimo, nesiverčiantis per galvą įrodyti, kad jis to nepadarė. „Twin Peaks“ pasaulyje jis visad buvo bene labiausiai nuo realybės atitolęs veikėjas, šokantis ir dainuojantis kai jam liūdna ar verkiantis iš džiaugsmo, tačiau šioje istorijoje jis yra rimtas ir priimantis realybę, tarytum laukęs, kol į jo pusę bus mestas rimtesnis iššūkis ir gavęs progą įrodyti, kad jis yra žemiškiausias ir rimčiausias žmogus savo aplinkoje.

Kitas posėdis yra susijęs su Leo ir jame serialas atsisuka į emocinę Tvin Pykso pusę. Pragmatiškumo šiame seriale visad buvo mažai ir net jis dažniausiai ateidavo ne iš miestelio gyventojų, o, pavyzdžiui, iš Alberto. Šįkart tai išryškinama dar kartą, kuomet Leo yra pripažįstamas kaip negalintis atlaikyti teismo proceso ir yra paprasčiausiai paleidžiamas.

Teisėjas, Trumenas ir Kūperis tai natūraliai aptaria prie gėrimų teismo salėje ir jaučiasi darantys gerą darbą, dar kartą atsižvelgiantys į moralinę pusę (jie galvoja pradžiuginsiantys Šelę ar palengvinsiantys naštą sužeistam žmogui), bet neužsimindami apie tai, ką padarė Leo. Dar kartą realybė čia yra tarytum ignoruojama ir paliekama nuošalyje, ir nors nesakau, kad tai iš esmės yra blogai, tiesiog serialo sprendimas parodyti, kad taip žavinti jautrioji veikėjų pusė gali atsisukti prieš juos priimant teisingus sprendimus yra visai stiprus elementas.

Audrey gelbėjimo istorija man irgi išryškina emocijų ir proto priešpriešą. Niekas tinkamai taip ir neišaiškino, dėl ko Kūperis turėjo eiti gelbėti merginos tik su Trumenu, bet tebūnie – ir šitam seriale reikia kažkokios pusiau dirbtinos įtampos. Įdomiau yra tas priežastis ir motyvaciją sugalvoti patiems ir logiškiausias paaiškinimas čia vėlgi yra Kūperio nelabai smagus susižavėjimas Audrey, šioje serijoje dar kartą pasiekiantis aukštesnį lygį. Agentas ir šiaip dažnai elgiasi kaip vaikas, ne tik vadovaudamasis emocijomis, bet ir grožėdamasis gyvenimu tokiam ganėtinai paviršutiniškam lygmeny, kuris serialo kontekste yra paverčiamas į žavesį keliantį reiškinį (Kūperio pasakojimai apie Tibetą ar gyvenimo subtilybes išsiskiria iš kitų veikėjų, nors nereiškia, kad dėl to jis už kitus yra protingesnis ar viršesnis).

Taip ir Audrey gelbėjimo atveju man Kūperis primena kvailą didvyriškumą, kai jis tarytum vienas nori išgelbėti merginą ir prisiimti visą šlovę. Techniniame lygyje Audrey gelbėjimas yra vienas blogiausių dalykų, kuriuos yra padaręs šitas serialas, kadangi gryno veiksmo čia niekas nesugeba sukurti įdomiai ir įtikinamai, ir šiaip Žano ir Blackie istorija niekad nebuvo kažkuo intriguojanti. Tačiau savo potekste (tiek dėl Kūperio didvyriškumo, tiek jau tiesioginės kalbos apie tai, ką vyrai darydavo su apsvaiginta Audrey) ir įtaka ateities serijoms (didvyriškumas juk vis tiek turi atsiliepti) šita siužeto dalis yra išties įsimintina, net jeigu labiau dėl savo potencialo nei dabartinės kokybės. Nors kiek atsimenu šitą sezoną, negaliu pasakyti, kad potencialas tikrai bus išnaudotas. Bet dar palaukim.

Kitos mintys

  • Dar viena svarbi istorija yra susijusi su Loros dienoraščiu, nors čia irgi intriga yra silpna ir tiesiog sunkiai suprantama. Maddy ir Dona surengia neaiškų planą iš Haroldo pavogti Loros dienoraštį ir turbūt nieko nenustebina, kuomet pakliūna į jo nelaisvę. Čia yra ne tiek Haroldo protas, kiek merginų kvailumas, kas bet kokiame kontekste neatrodo įdomiai.
  • Vienas šios istorijos elementas, tiesa, yra įspūdingas: „Twin Peaks“ visad kiek nenatūraliai, tačiau užtikrintai sukurdavo kai kuriems savo veikėjams scenas, skirtas grynai ilgo monologo išsakymui, ir čia serialo lėtumas ir atmosfera veikdavo rimčiausiai. Taip pat yra ir su Donos pasakota istorija apie tai, kaip ji pirmą kartą įsimylėjo. Pati istorija yra labiau skirta pritrenkti Haroldą nei prisidėti prie siužeto, bet Lara Flynn Boyle tokius dalykus gali pasakoti kiek tik nori ir aš kaskart būsiu užburtas.
  • Šitoj serijoj yra kiek per daug vampyrizmo, kad tai atrodytų tik kaip atsitiktinumas. Haroldas negali išeiti į lauką ir bijo tamsos, o Blackie nužudęs Žanas mėgaujasi jos krauju. Čia šiaip, pamąstymui toks.
  • Serialas ir toliau neranda vietos Džeimsui, šįkart įmesdamas jį kažkur į paraštes tarp skubančios Maddy ir išprotėjusios Nadinos. Va ką reiškia vienintelis neįdomus veikėjas visame seriale – savo kampo jis niekad negaus.
  • Turtingas ir paslaptingas azijietis yra vienas keistesnių naujųjų serialo elementų. Šiaip visos istorijos su Benu ir pinigų plovimu ar vogimu man yra mažai įdomios, nors jas neabejotinai pagyvina Beno (o dažnai ir Džerio) charakteris, kuomet jo piktdžiuga būna kažkokia užburianti ir pradžiuginanti ir mane.
  • Panašu, kad Liusė išvyksta darytis aborto maždaug tuo metu, kai Endis sužino, jog jis yra vaisingas. Vėlgi, smulki istorija, prie didžiojo siužeto prisidedanti mažai kuo, bet suteikianti visai įdomias ir gyvenimiškas intrigas. Neabejotinai geriausia šios istorijos vieta – Endžio džiaugsmas dėl savo vaisingumo ir Trumeno žvilgsnis į jį kaip į mažą vaiką, besidžiaugiantį dėl menkiausio pasiekimo.
  • Kūperio plaukai atsikėlus iš miego yra turbūt smagiausia šito serialo smulkmena. Kvaila, nereikalinga ir nuostabu.
  • Beje, visa šita istorija tęsiasi tik 12 dienų? Maždaug viena serija vienai dienai? Keista, nors ir logiška.
  • Hokas yra ištikimiausias veikėjas televizijos istorijoje. Niekuo negalima pasitikėti taip kaip juo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą