2017 m. balandžio 10 d., pirmadienis

Twin Peaks. Pirmas sezonas. Pilot

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios pavadinime pateiktos „Twin Peaks“ serijos detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Twin Peaks“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Agentas Deilas Kūperis pirmojoje „Twin Peaks“ serijoje pirmą kartą pasirodo praėjus 36 minutėms. Žymiausias šio serialo ir vienas garsiausių visos televizijos veikėjų iki to laiko net nėra paminimas, net jeigu likusiose 29 serialo serijose jis neabejotinai bus kiekvienos jų centre.

Ir tai yra teisinga, kadangi serialas yra ir bus ne apie jį, o apie Tvin Pykso miestelį ir jo gyventojus.

Atrodytų logiška, juolab kad ir serialo pavadinimas lyg ir sufleruoja panašų atsakymą. Ir visgi tą pačią sekundę, kai galvosite, kad perpratote „Twin Peaks“ logiką, nukentėsite tragiškai.

Vienintelis žmogus, kuriam bus skiriama daugiau dėmesio šiame seriale nei Kūperiui, yra Lora Palmer – mergina, kurios kūnas yra atrandamas praėjus kelioms pirmosios serijos minutėms. „Twin Peaks“ bus apie Lorą Palmer, net jeigu ją gyvą pamatysite vos kelis kartus.

Kitaip sakant, sveiki atvykę į Tvin Pyksą.

Tikėtina, kad žiūrėdami „Twin Peaks“ ne kartą pasijausite nepatogiai. Ne vien dėl to, kad seriale bus scenų, prilygstančių geriausiems siaubo filmams. Labiau dėl to, kad šitas serialas neturėtų būti televizijoje. Jūs ne kartą jausitės kaip žiūrėdami kažką, ko neturėtumėt matyti, ir stebėsitės, kaip prieš ketvirtį amžiaus kažkas pagalvojo, kad būtų gera idėja į televiziją, tuo metu rodžiusią tokius dalykus kaip „Seinfeld“, „MacGyver“ ar „Simpsonai“, įnešti kažką, ko turbūt nėra buvę net kine ar literatūroje.


Ir šiaip, Davidas Lynchas tuo metu buvo sukūręs tokius filmus kaip „Elephant Man“, „Dune“ ir „Blue Velvet“. Jis niekad nebuvo meinstryminis žmogus, galintis atnešti nematytą pelną, tačiau jis neabejotinai buvo užsidirbęs vardą kaip unikalus režisierius, su kuriuo nusifilmuoti norėjo visi ir kuris galėjo gauti finansavimą bet kokiam projektui. Tai buvo laikotarpis, kai televizija vis dar buvo laikoma antrarūše platforma ir iki „Sopranų“ dar buvo likęs visas dešimtmetis.

Nors geriau pagalvojus, gal ir suprantama, kaip unikaliausias žmogus Holivude sugalvojo padaryti kažką, ko nebūtų susapnavęs nei vienas. Ir įsivaizduokit – jis visa tai net nufilmavo, ir dargi pateikė prieš mūsų akis, nenusipelniusias matyti tokių vaizdinių. Bet kartais nusikalsti reikia, todėl pasiruoškit kelionei, kuri nepaklūsta jokiems logikos dėsniams ir kuri įrodys, kad mene jausmai visuomet yra aukščiau už logiką.

Jausmų ir logikos priešprieša, tiesą sakant, yra pagrindinis pirmosios „Twin Peaks“ serijos variklis. Serijoje, kaip ir likusiame seriale, bus daugybė kontrastų, suteikiančių pakankamai konfliktų serialui, kuris be jų galėtų ir apsieiti, nors dėl jų viskas yra žymiai įdomiau.

Žiūrėdamas šią seriją (kuri trunka pusantros valandos ir dažnai yra skirstoma į dvi atskiras serijas, bet įsivažiavimui vientisumas padeda) nenustojau stebėtis, kaip įspūdingai čia yra pasakojama Marko Frosto ir Lyncho parašyta istorija. Nei vienos iššvaistytos sekundės, per pirmąsias scenas yra apibrėžiami visi reikalingi veikėjai ir jų tarpusavio santykiai, pristatomi pagrindiniai klausimai (kurių svarbiausias visuomet bus „Kas nužudė Lorą Palmer?“) ir pateikiama miestelio atmosfera.

Būtent jos kūrimui yra skiriamas pirmasis serijos pusvalandis. Per jį jūs sužinote viską, ko reikia pradiniam „Twin Peaks“ supratimui – miestelis yra mažas, visi vienas su kitu yra susiję ir net jeigu paslapčių aplink yra daug, jos anksčiau ar vėliau išaiškės.

Visų pirma turime šerifą Harį Trumeną ir jo sekretorę Liusę, realiai įkūnijančius visą Tvin Pykso policiją (kartu su jautriuoju Endžiu). Tai, jog šerifas ir kiti pašaliniai žmonės, pamatę angelišką ir į plastiką įvyniotą Loros kūną, merginą iškart atpažįsta, yra pirmoji užuomina, koks mažas yra šitas miestelis.

Tai tik dar labiau įtvirtina šerifo vykimas pranešti Loros tėvams apie dukros mirtį. Loros motina Sara yra pirmasis žmogus, kurį galima lengvai išmesti iš įtariamųjų sąrašo – ji negalėjo pakenkti dukrai, kurios pati ieškojo namuose. Sara kartu yra susijusi ir su pirmuoju ryškiai keistu „Twin Peaks“ elementu. Nors nenoriu užbėgti įvykiams už akių, kuomet serijos pabaigoje kažkas atranda Bobio ir Donos užkastą pakabuką, Sara suklykia tarytum tai susapnavusi. Vadinkit tai protingu montažu, nors ilgainiui įsitikinsit, kad Lynchas tokių dalykų nedaro be reikalo.

Loros tėvas Lelandas su likusiu miesteliu yra susijęs kiek rimčiau. Jis dirba Tvin Pykso verslu besirūpinančiam Benui Hornui, kurio dukra Audrey serijoje prisistato kaip nekenčiamiausia serialo veikėja, nekreipianti dėmesio į Loros mirtį ir kenkianti savo tėvo verslui išvarydama verslininkus iš susitikimo, net jeigu negaliu pasakyti, kad ant Sherilyn Flynn kada nors bus lengva pykti.

Lelando ir Saros gedėjimas užima pakankamą šios serijos dalį – užtektinai, kad Lynchas nuliūdintų žiūrovus, ir tuo pačiu ne tiek daug, kad atsibostų. Dukros mirtis yra neabejotinai didelė tragedija, prie kurios serialas dar galės sugrįžti.

Daugiausia dėmesio šioje serijoje gedėjimo prasme gauna Loros mokykla. Tokiame mažame miestelyje jaunimas neabejotinai yra glaudžiai susijęs ir privalo vienas prie kito glaustis, todėl tai, jog mokyklos direktorius yra tarp jautriausiai reaguojančių į tragediją, dar kartą parodo, koks retas įvykis yra jaunos merginos mirtis.

Mokykloje susipažįstame su pagrindiniais jaunuoliais. Bobis yra mokyklos blogiukas ir Loros (dabar jau buvęs) vaikinas, ją išdavinėjęs su Šele, turinčia vyrą Leo, kurį matome vos kelias minutes, bet tai, jog Bobis ir Šelė jo paniškai bijo, sufleruoja, koks jis nemalonus tipas. Bobio istorija šioje serijoje man yra unikaliausia, kadangi per pusantros valandos jis nuo visai nieko žmogaus, besidžiaugiančio savo jaunyste, tampa žiauriu ir nekenčiamu žmogum, kurio net nenori matyti savo akyse. Jo draugas Maikas yra panašus, tik gal dar agresyvesnis.

Jų kontrastas yra Dona – geriausia Loros draugė bei geriausiai Lorą atspindintis žmogus. Serija daug kartų užsimena, kokia miela buvo Lora ir kaip ją visi mylėjo, tačiau tik per Donos jautrumą ir nuoširdumą galima suprasti, kokia Lora buvo iš tiesų. Donos scena mokykloje, kuomet ji iškart supranta, kas nutiko Lorai ir dėl to negali sustoti verkti, yra tragiška, net jeigu taip pat viską pasakanti apie pačią veikėją.

Donos istorija serialui bus itin svarbi, nors tai suprasti iš pirmos serijos yra visai lengva. Kūperis ją įvardina kaip vieną svarbiausių liudininkių, Dona išslenka iš namų slaptiems susitikimams ir pati neabejotinai kažką slepia. Jos suartėjimas su Džeimsu – tikruoju Loros vaikinu ir turbūt vieninteliu žmogumi, kuris dabar gali suprasti Doną – man yra visiškai suprantamas, nes jiems abiems reikia prieglobsčio praradus artimiausią draugę. Tai, kad paaugliai kažką slepia nuo policijos ir juo labiau nuo žiūrovų, nei viename seriale nesibaigė geruoju, todėl proto jie šioje situacijoje turi nedaug.

Serijoje pristatoma ir daugiau veikėjų. Nuolankusis Edas ir griežtoji vienaakė Nadina – Džeimso giminės. Log Lady (kurią versti į lietuvių kalbą būtų nepadoru). Josie, paveldėjusi savo vyro turtą ir susitikinėjanti su šerifu Trumenu bei dėl savo azijietiško gymio aiškiai išsisirianti iš miestelio daugumos. Kamščius ausyse turintis psichiatras. Kavinės personalas. Tačiau su jais visais dar susipažinsim.

Tuo tarpu pakalbėti apie šios serijos temas reikia. Neabejotinai svarbus serijos aspektas yra tai, kad per ją yra papasakojama Loros istorija nerodant pačios Loros. Per jos draugus, aplinkinius, pažįstamus, šeimą. Tai yra kontekstas, apie kurį bus užsimenama ne vieną kartą ir kuo sėkmingiau jį įsidėmėsite, tuo geriau.

Visgi ši serija pristato anksčiau jau minėtą ir seriale bene svarbiausia tapsiančią temą – priešpriešą tarp miesto ir provincijos, tarp mokslo ir jausmų, tarp Kūperio ir Tvin Pykso miestelio.

Kūperis į Tvin Pyksą atvyksta dėl Loros žmogžudystės ir pagrobtos bei galiausiai atsiradusios merginos. Kaip FTB agentas jis yra įpratęs prie tokių bylų, kai tuo tarpu nuošalyje gyvenantiems žmonėms žmogžudystė miestelyje pakeičia visą gyvenimą. Tai ši serija išnaudoja ir draminiais, ir komedijos sumetimais.

Kūperis kaip tikras ekspertas iš merginos panagių iškrapšto paslaptingą raidę, skaitydamas jos dienoraštį atranda užuominas į slaptą vaikiną ir naktimis sekioja paauglius. Atrodytų, kad viskas jam yra pernelyg lengva, nors tai galima nesunkiai suprasti – Tvin Pyksas yra likusio pasaulio nepaliestas kampelis, kuriame viskas yra natūralu ir, tam tikra prasme, primityvu, dėl ko tokiai pažengusiai būtybei kaip Kūperis nesunku gaudytis elementarioje byloje.

Ir visgi Kūperis nėra pateikiamas kaip tiesioginė priešprieša Tvin Pykso provincialumui – tai būtų pernelyg lengva. Vietoje to agentas žavisi šių apylinkių maistu, aukštaisiais medžiais ir kava. Jis yra entuziastingas ir tuo pačiu slopinantis savo entuziazmą darbe. Kitaip sakant, per šią seriją man jis priminė žmogų, kuris turėjo gimti Tvin Pykse, tačiau gimė mieste, kur jo natūralumas buvo stipriai prislopintas ir jis dabar atsidūrė aplinkoje, kuri jam turėtų būti kaip gimtinė.

Šioje serijoje kol kas matėme tik tai, kad prieš jausmus ir natūralumą laimėjo Kūperio pragmatiškumas, nors jūs patys paskaičiuokit, kad šitam sezone liko dar 7 serijos, o kitam – dar 22, taip kad gal šita byla nėra iš paprasčiausių.

Bet apie ją dar turėsim laiko pakalbėti. Kol kas leiskit susigulėti pilotinei serijai, kuri gali būti viena geriausių mano matytų bet kokio serialo pradžių. Tokiu būdu turint vos kelias minutes įdomiai apibrėžti kiekvieną veikėją, pristatyti kalną įdomių idėjų ir tarpusavio santykių tarp žmonių, sukurti svajingą atmosferą ir priversti norėti žiūrėti kitą seriją tuojau pat, yra rezultatas, kurį galėjo pasiekti tik toks kūrėjas, kaip Davidas Lynchas. Tai pranokti irgi gali tik jis.

Kitos mintys

  • Sveiki atvykę į „Twin Peaks“ apžvalgas. Čia apžvelgsiu kiekvieną serialo seriją, kalbėsiu apie visus su ja susijusius dalykus nuo siužeto iki pagrindinių temų ir, tikiuosi, padėsiu skintis kelią pro geriausius kada nors sukurtus televizijos serialus. Jeigu nesupratote pranešimo viršuje, pakartoju dar kartą – net jeigu pats „Twin Peaks“ esu matęs, serijas apžvelgsiu naujoko akimis ir apie ateities įvykius neužsiminsiu.
  • Jeigu klausiate, dėl ko „Twin Peaks“, tai jūs dar daug ko nežinote. Lengviausias atsakymas – dėl to, kad serialas gegužės 21 dieną sulauks trečio savo sezono premjeros praėjus 27 metams nuo šios serijos debiuto. Logiškiausias atsakymas – dėl to, kad televizijoje niekad nėra buvę kažko, kas taip reikalautų išsamių analizių kaip „Twin Peaks“.
  • Ta muzika, kurią girdite kiekvieną „Twin Peaks“ sekundę, yra Angelo Badalamenti darbas. Atvirai sakau, jei yra žmogus, prie šito serialo sėkmės prisidėjęs tiek pat kiek Lynchas ir scenaristas Markas Frostas, tai yra Badalamenti. Tik nesakykit, kad ta scena užeigoje, kurioje skamba angeliška haliucinacinė muzika, jūsų neužbūrė vos keliomis natomis.
  • Pripraskite ir prie vizualiosios pusės, kurią galite pavadinti 90s Wes Anderson stilium. Kur kas ryškesnės spalvos nei realiame gyvenime, užburiančios aplinkos ir meistriškai suformuoti kadrai jus lydės bent jau visą pirmąjį sezoną, nes Lynchas režisavo visas jo serijas. Ai, ir sakykit ką norit, bet devinto dešimtmečio pabaigos apranga yra nerealus dalykas. Plaukų kupetos ir penkiasluoksnė apranga yra kažkas tokio.
  • Davidas Lynchas yra suprantamos potekstės karalius. Jau minėjau tai, kaip Bobis išsigando kieme stovinčio sunkvežimio ir taip pasakė viską, ką mums reikia žinoti apie Šelės vyrą. Tokie dalykai kaip beveik kiekvienoje scenoje antrame plane stovintys policijos pareigūnai ar savo užuolaidas gavusi ir vis dar nelaiminga Nadina yra tik vieni iš daugelio panašių pavyzdžių.
  • Nežinau, ar kada esu taip greitai įsimylėjęs veikėjus, kaip kad įsimylėjau Donos šeimą. Jos, jos sesers ir tėvo nuoširdumas šitoje cinikų turinčioje aplinkoje išsiskiria iš karto.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą