2017 m. balandžio 18 d., antradienis

Twin Peaks. Pirmas sezonas. Realization Time

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios pavadinime pateiktos „Twin Peaks“ serijos detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Twin Peaks“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Nors „Twin Peaks“ yra laikomas dešimto dešimtmečio televizijos bumą pradėjusiu serialu, niekas nesugebėtų įtikinamai ginčytis, kad jis nėra nužengęs iš devinto dešimtmečio kino. Ir ne vien dėl to, kad tai išduoda didžiuliai sijonai, odinės striukytės ir velniai žino į kiek pusių išsimėtę plaukai. Labiau nei bet kas kitas, iš 1980s nužengusią atmosferą šitam seriale išduoda jaunimo idealizavimas.

Devintam dešimtmetyje buvo sukurti visi filmai, kurie iki šiol yra jaunimo idealai. Baby boomerių karta, turėjusi daugiau pinigų ir laiko nei galėjo sunaudoti, būriais eidavo į kinus ir žiūrėdavo, kaip jų bendraamžiai paaugliai maištaudavo ir imdavo kontrolę į savo rankas. Nuo atgijusio „Saturday Night Live“, mokinusio nepasikliauti niekuo, kam yra daugiau nei 30 metų, iki tokių filmų kaip „16 Candles“ ar mano akis vis dar kraujuoti verčiančio „The Breakfast Club“, jaunimas buvo idealizuojamas labiau nei bet kada anksčiau.

„Twin Peaks“ tą tradiciją tęsia. Nors pagrindinis veikėjas čia yra, kaip ir įprasta to laikmečio televizijai, pusamžis baltaodis vyras (net jeigu Kūperio tradiciniu protagonistu nepavadinsi), serialas daugiau laiko skiria ne jam, o beveik mokyklą baigusiems paaugliams. Jie į istoriją yra įvedami kaip nužudytosios Loros draugai ar bendraamžiai, tačiau tai yra labiau pretekstas papasakoti istoriją būtent apie juos.

Šioje serijoje – priešpaskutinėje pirmajame sezone – ryškiau nei bet kada yra parodoma, kad tikroji teisėsauga (FTB ir vietinė policija) veikia visiškai atskirai nuo Tvin Pykso gyventojų. Nors pradžioje ir atrodė, kad jaunos merginos nužudymas miestelį sukrės ir pakeis jo gyventojų elgesį, dabar yra aišku, kad jie yra izoliuoti nuo įprastinio pasaulio ir mėgsta iniciatyvą perimti į savo rankas.

To pradžią matėme praėjusios serijos gale, kuomet Šelė pagaliau sugebėjo pasipriešinti Leo ir jį pašovė (nors protingo montažo dėka buvo neaišku, ar jis mirė, ar ne). Dabar jis yra sužeistas ir tuo pačiu piktas, pasiryžęs atkeršyti Šelei ir Bobiui, kurio klastą pagaliau išsiaiškina. Ir visgi jis yra nustebęs ir nelabai žinantis, ką daryti. Prieš jį per vieną dieną stojo ir stiprusis bosas, ir nuolankioji žmona, kas reiškia, jog silpnesnių už save Leo jau nebeturi. Šelė tapo tikru simboliu to, kaip žmonės, nesulaukiantys ar nesitikintys pagalbos iš kitų, sugeba perimti situaciją į savo rankas ir net jeigu teisėsaugos akyse jie yra neteisūs, bent jau save jie apsaugo.

Kiek sunkiau yra apginti pagrindinio jaunojo trejeto poziciją. Dona, Džeimsas ir Loros pusseserė Maddy šioje serijoje taip pat nusprendžia kažko imtis patys, nesistengdami per daug galvoti, kad nuo to nukentės. Jie yra ne pirmi žmonės Tvin Pykso pasaulyje, galvojantys, kad jeigu blogą darbą daro blogam žmogui, tai visai nėra blogas darbas. Kažkiek tiesos tame yra.
Jų planas, tiesa, yra kvailai rizikingas. Trijulė išsiaiškina, kad pagrindinis įtariamasis (ar bent jau žmogus, turintis daugiausiai atsakymų) yra daktaras Džekobis, vedęs Loros terapiją. Jie sugalvoja išvilioti daktarą, įsibrauti į jo kabinetą ir pavogti paskutinį Loros darytą įrašą. Sumanymas gal ir yra geras, tačiau stipriai atsiduodantis sunkiai paaiškinamu naivumu.

Ir net jeigu kalbėti apie tai, kiek moralu yra vogti iš terapeuto, nesinori, jų planas išvilioti daktarą net man atrodė nepatogus. Tvin Pykse vyksta daug keistų dalykų, bet sulaukti skambučio iš pacientės, kurią Džekobis buvo įsimylėjęs ir kuri buvo nužudyta, yra kiek per daug. Jis patiki tuo, kad jam skambina ir vaizdajuostę atsiuntė būtent Lora, todėl bent jau šia prasme Maddy terapeutą apkvailina. Bet man bent šiek tiek jo pagailo. Tikėtina, kad Lora buvo vienas iš nedaugelio šviesių dalykų jo gyvenime, ir dabar jo laukia klaikus nusivylimas, kurį turbūt pamatysime kitoje serijoje.

Galiausiai liekame su Audrey, kuri anksčiau nei dauguma veikėjų iniciatyvos ėmėsi pati. Supratusi, kad nesunkiai gali sužavėti už save žymiai vyresnius vyrus, ji pasinaudodavo jų gerumu, o jeigu tai nepavykdavo, pasitelkdavo savo tėvą, kurio visi bijo ir su kuo šiaip niekas nenori susitikti.

Praėjusios serijos pabaigoje ji susitiko su kol kas didžiausia savo kliūtimi iki šiol – Kūperiu. Jis nefunkcionuoja kaip tradicinis vyras – jis yra kažkiek įsimylėjęs Lorą, tačiau lengvai atsispiria Audrey, nors turbūt dėl to, kad meilė ir Lorai, ir Audrey Kūperį paverstų ne pačiais maloniausiais žodžiais apibūdinamu žmogumi. Jis išlaiko savo garbę ir orumą, puikiai suprasdamas, kad Audrey labiau nori priartėti prie kito žmogaus, o šiol ji žinojo tik fizinį artumą. Kūperis yra pirmasis žmogus, kuris jai pasiūlo išsikalbėjimą ir draugiškumą, kas Audrey nustebina ir pasiūlymo ji neatmeta.

Tai sakau ne pirmą kartą, bet mergina yra tikrai įdomiausia veikėja kol kas, vien dėl to, kad jos siekis priartėti prie vyresnių vyrų yra toks atkaklus ir televizijoje turbūt niekad nematytas. Pridėkite ir jos santykius su tėvu, kurie yra šalti arba oficialūs, ir gausite pagrindinę priežastį, dėl ko ji vėliau siekia prisidėti prie viešnamio merginų komandos.

Audrey neatsisako Kūperio pagalbos ir pakliuvusi į bėdą skambina būtent jam, tačiau ji siekia savo užsibrėžto tikslo ir nori priartėti prie vyresnių vyrų (su bendraamžiais ją, sakyčiau, matėm tik porą kartų, kai ji susitiko su Dona, ir tai tik kokiai minutei). Bendraamžiai jos netraukia ir ji nori būti suaugusi, todėl Audrey, kaip ir kiti jaunieji „Twin Peaks“ veikėjai, ir siekia elgtis kaip suaugusi, net jeigu nei jai, nei kitiems tai nežada nieko gero.

Kitos mintys

  • Kūperio ir policininkų istorija šioje serijoje man pasirodė neaiški ir labiau skirta laiko tempimui. Jų siekis apsaugoti papūgą ir supratimas, kad paskutiniuose žodžiuose papūga (laikoma visiškai rimta bylos liudininke) paminėjo Leo, buvo visiškai tvinpyksiškas epizodas. Tuo tarpu išvyka į užeigą ir persirengimas turtuoliais, net jeigu tai atrodė smagiai, buvo turbūt mažiausiai intriguojanti istorija serijoje.
  • Senų įpročių atsisakyti sunkiausia: Šelė susižavėjusi klauso Henko, kuris yra nusikaltėlis ir savo vyriškumu klaikiai primena Leo, o Džeimsas apspangęs žiūri į Maddy, kuri jam primena Lorą.
  • Žiūriu ir nesuprantu, kaip anksčiau taip griežtai cenzūrą vedusios televizijos leido rodyti serialą su tiek daug seksualinių poteksčių. Nuo prostitučių iki vyšnios kotuko susukimo ar pusnuogės paauglės lovoje, „Twin Peaks“ išsisuko nuo daugybės apribojimų.
  • Bobis irgi imasi iniciatyvos, nusprendęs pakišti Džeimsui kažką inkriminuojančio. Šita iniciatyva, tiesa, nėra tokia romantiška kaip kitos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą