2017 m. balandžio 13 d., ketvirtadienis

Twin Peaks. Pirmas sezonas. Rest in Pain

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios pavadinime pateiktos „Twin Peaks“ serijos detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Twin Peaks“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Per pirmąsias tris serijas „Twin Peaks“ savo istoriją kūrė įdomiai, kuomet Kūperis buvo pateikiamas kaip entuziastingas ir visą pasaulį suprantantis agentas, o Tvin Pykso gyventojai buvo tie naivūs ir į visas negandas jautriai reaguojantys žmonės. Nors tai sukuria natūralią priešpriešą, kurios užtektų dar ne vienos serijos sukūrimui, scenaristai čia neužmiega ir jau ketvirtojoje serijoje Kūperį ir Tvin Pykso gyventojus pastato į priešingas sau pozicijas.

Einant į šią seriją svarbiausias klausimas neabejotinai buvo susijęs su Kūperio sapnu. Nors pats sapnas sukėlė daugybę paslapčių dėl savo tikrumo ir pranašiškumo, svarbiausias jo rezultatas buvo vienas – kas yra žudikas, kurį Kūperis teigė išsiaiškinęs sapno metu?

Kaip jam ir pridera, kitą dieną agentas žudiko vardą jau yra pamiršęs, nors seriale tai veikia labiau kaip komedijos nei trilerio elementas, kadangi šerifas ir Liusė nuoširdžiai gailisi, kad Kūperis nežino žudiko vardo. Tai jam, panašu, lygiai taip pat nesukelia problemų ir vyras toliau tęsia bylą, net ir žinodamas, kad atsakymą (nesvarbu, teisingas jis ar ne) turėjo.

Tik šįkart Kūperio nuotaika yra pasikeitusi ir jis jau nebegali būti visiškai neutralus bylos stebėtojas ir tyrėjas. Sapne jį pabučiavo Lora ir net jeigu tai tebuvo sapnas, Kūperis jį priėmė išties rimtai. Šioje serijoje apie Lorą jis jau kalba su jautria gaidele, tarytum ji būtų jį stipriai paveikusi ir gal net jis būtų ją įsimylėjęs. Tik pažiūrėkite į sceną, kurioje Trumenas ir Kūperis atvyksta išskirti Alberto ir daktaro. Abu specialistus jis bando paprotinti, kad svarbiau šioje situacijoje yra byla nei merginos kūnas ir bando juos sutaikyti, tačiau scenos pabaigoje kyla klausimas, dėl ko jis tai daro. Iki šiol elgęsis kaip profesionalas (na, gal ne visai, bet bent jau iš paskutiniųjų siekiantis įvardinti Loros žudiką) dabar Kūperis, likęs vienas su Loros lavonu, ją tarytum ramina. Režisierė Tina Rathborne su šia istorija neperspaudžia, suteikdama užtektinai medžiagos, kad pamatytumėm naujus Kūperio jausmus Lorai apsieinant be to, kad jie būtų pasakyti garsiai.

Kol kas nežinau, kaip serialo eigą paveiks šie Kūperio jausmai, nors bent jau šiai serijai jie priduoda kitokį atspalvį. Pavyzdžiui, Loros laidotuvių metu Kūperis kruopščiai tyrinėja visus aplinkinius, aiškiai tikėdamasis, kad vienas iš merginos artimųjų gali būti žudikas. Jo įtarumas, tiesa, atrodo labiau primenantis pyktį nei susidomėjimą. Gal net galima kažką įžvelgti toje scenoje, kai Bobis bando pulti Džeimsą ir Kūperis į tai specialiai sureaguoja keliomis sekundėmis per vėlai, nors galbūt toks režisūrinis supratimas, suteikiant pakankamai vietos konfliktui, taip pat suprantamas.

Tokiu būdu Kūperis iš (daugiau ar mažiau) objektyvaus vertintojo virsta dar vienu žmogumi, kuriam Loros žudiko gaudymas tampa ne vien profesionali, bet ir asmeniška užduotis, ir atrodytų, kad tiek pasikeitimų serijoje užtenka. Visgi joje yra dar vienas drastiškas nukrypimas nuo iki šiol pasakotos istorijos ir jis man patinka mažiau.

Po Loros laidotuvių į slaptą susitikimą pakviečiamas Kūperis susitinka šerifą Trumeną, jo padėjėją Hoką ir Edą. Kiek pajuokavę ir pasižavėję tuo, kad Kūperis per kelias sekundes tiksliai įvardija Edo ir Normos tarpusavio meilę, trejetas Kūperiui atskleidžia didelę paslaptį. Pasirodo, kad jie asmeniškai gaudo nusikaltėlius, gabenančius narkotikus per sieną (vos ne „Breaking Bad“, tik kanadietiškas variantas).

Kadangi šios istorijos neatsimenu, prireikė kiek laiko suprasti, kad Trumenas ir kiti išties nejuokauja – jie patys sulaikė vaikiną, gabenusį narkotikus, ir neįmantrios režisūros dėka greitai parodoma, kad tas vaikinas yra vienokiu ar kitokiu būdu susijęs su policijos išsigandusiu Leo. Ir kalbėti, kiek šita istorija tinka serialui, yra sunku – kiekvienoje serijoje atsiranda vis nauja siužeto linija, plečianti „Twin Peaks“ pasaulį ir galbūt nesusijusi tiesiogiai su Loros byla. Ši istorija, tiesa, man kol kas yra didžiausias nukrypimas nuo tradicijų, kuomet Tvin Pykso policija, iki šiol pateikta kaip pernelyg naivi ir gyvenimo nemačiusi institucija, išties yra žiauri ir tvarką į savo rankas imanti komanda. „Twin Peaks“ tarytum nori praplėsti mūsų akiratį ir dar kartą įrodyti, kad plika akimi matomi dalykai dažniausiai yra apgaulingi, tačiau šis (bent jau pradžioje) atrodo kaip pernelyg grubiai pateikta ir svarbumu neišsiskirianti istorija. Per keturias serijas, tiesa, „Twin Peaks“ mane nustebino jau ne kartą, todėl nurašyti šitos linijos tikrai nesinori.

Kitos mintys

  • Seriale jau matėte tokius keistus žmones kaip užuolaidas išradinėjanti Nadina ar pliauską besinešiojanti moteris. Ir visgi keisčiausias žmogus iš visų yra Loros tėvas Lelandas. Suprasti jo proto pakrikimą (jei tai tikrai yra pakrikimas ir ne nuolatinė jo būsena) yra nesunku – nužudyta dukra gyvenimą bet kokiu atveju sukrės drastiškai. Tačiau jo kritimas ant karsto, nuolatinis noras šokti ir visur lydintis vienišumas net ir turint žmoną yra gniuždantis ir nepatogus vaizdinys, nuo kurio nusisukti sunku.
  • Bobio pakrikimas laidotuvių metu kiek kentėjo nuo to, kad Dana Ashbrookas yra linkęs perspausti, nors pati scena buvo galinga vien dėl to, kad laukiau, jog kažkas įvyktų per laidotuves.
  • Josie konfliktas su Catherine vis dar nėra įdomi istorija. Nesutarimai dėl turto pasidalinimo yra dažni ir net juos įkėlus į „Twin Peaks“ aplinką kažko ypatingo tikėtis neverta.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą