2017 m. gegužės 11 d., ketvirtadienis

Twin Peaks. Antras sezonas. The Condemned Woman

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios pavadinime pateiktos „Twin Peaks“ serijos detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Twin Peaks“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Pastarąsias penkias serijas „Twin Peaks“ banguoja kaip reikiant, vienoje serijoje kylantis į viršų, kitoje nusileidžiantis žemyn ir taip vis daužydamas viltis pagaliau pamatyti į formą sugrįžtantį serialą. Šita serija, tiesa, man suteikia daugiau vilčių nei iki šiol, ir ne vien dėl to, kad jos pabaigoje į istoriją sugrįžta Bobas su šokančiu draugu, nors ir ta scena yra pakankamai nuostabi ir baisi, kad primintų senuosius laikus.

Gražiausia konkrečiai šios serijos detalė yra serialo grįžimas prie pamatinių veikėjų vertybių tuo pačiu nepaminant to, kas (remiantis abejotinos kokybės istorijomis) apie juos buvo pasakyta pastaruoju metu. „Twin Peaks“ šioje serijoje parodo, jog kad ir kaip elgtųsi ar apsimetinėtų žmonės, jie kažkur giliai yra vis dar nepasikeitę ir krizės metu parodys tikruosius savo veidus.

Ryškiausiai tai parodo Benas, praėjusioje serijoje po įspūdingo terapinio momento pagaliau grįžęs į sveiką protą, kuris galiausiai pasirodo esantis ne toks ir sveikas. Sušaukęs neeilinį susitikimą su Bobiu, Džeriu, Audrey ir naujuoju beigi romantišku Džeku, kurį vaidina Billy Zane, jis, vietoje ilgo cigaro rūkymo valgydamas dar ilgesnius žalėsius, pristato planą gelbėti aplinkinius žebenkštis ir išvalyti juos supantį orą. Tai yra gražesnis ir tyresnis planas nei nuolatinis pinigų gaudymas ar noras, kad pietūs laimėtų JAV pilietinį karą, bet savyje jis vis dar turi tą perdėtai specifinį ir ambicingą elementą, privedusį Beną iki išprotėjimo. Jis tarsi išgyvena tą tiesą, kurią išgyvena nuo priklausomybių kenčiantys žmonės ar veikėjai tokiuose filmuose kaip „Trainspotting 2“, kur norėdami atsikratyti vienos priklausomybės jie ją paverčia kita; tai, kad Benas vis dar turi tą išprotėjimo gyslą, gal ir nėra geras dalykas, tačiau jeigu jis gelbės gyvūnus ir švarins aplinką vietoje nuolatinių aferų sukimo, gal viskas nėra ir blogai. Ir jeigu aš jus šiuo pasakojimu įkvėpsiu peržiūrėti „Trainspotting 2“, kuris šiaip yra vienas geriausių šių metų filmų, bus dar geriau.

Vis dar išprotėjusių žmonių pusėje panašioje, tik kiek kitokioje situacijoje yra atsidūrusi Nadina. Šiaip sunku pasakyti, kiek mes ją išvis pažinojom, nes kaip veikėja ji nebuvo suformuota konkrečiai. Nadina labiau veikdavo kaip Edo žmona, dažniausiai trukdanti jam būti su Norma, su kuo viskas yra gerai. Tuo pačiu matėm, kad ji yra ieškanti savo vietos gal kiek ekscentriškais būdais, išrasdama tyliąsias užuolaidas ir panašiai, kas šito serialo kontekste atrodė visai normaliai. Dabar visa tai susijungia į vieną vietą, kuomet net ir išprotėjusi bei keistus dalykus daranti Nadina nusprendžia išsiskirti su Edu tam, kad galėtų laisvai mylėti Maiką (serialas pastaruoju metu nuo Maiko atsiribojo, nes ta vieta jau buvo pasidariusi kaip reikiant nepatogi).

Man šita situacija vėlgi kerta į Nadinos vidurį, kadangi ji visad buvo priešingybė ramiajam ir savo gyvenimo į savo rankas niekaip nepaimančiam Edui. Jis visad labiau stebi pasaulį nei jį kuria ir dabar Nadina jam tai dar kartą pabrėžia, tik šįkart jau taip stipriai, kad jis negali nepastebėti. Ne be reikalo jųdviejų scenoje režisūra yra tokia keista, ilgai rodanti Edo reakciją: tai, kad paaugle save laikanti ir aplinkoje sunkiai susivokianti jo žmona savo gyvenimą tvarko aktyviau nei jis pats, turėtų kirsti vyrui į galvą. To pasekmes pamatome iškart, kai jis nubėga pas Normą ir dar kartą prisipažįsta amžinoje meilėje bei jai iškart pasiperša. Pasekmės iškart yra nuostabios ir vienos tokių, kurios tikrai paskatina žmogui pakeisti savo veiksmus, nes jeigu ir ne asmenybę.

Turbūt svarbiausias veikėjų nepasikeitimas gražiai pasirodo Kūperio ir Alberto istorijoje, kuomet jiedu nesutaria, ką daryti su Josie. Jau nelieka abejonių, kad būtent ji pašovė Kūperį, o pastarasis iš savo geros širdies ir gal ne tiek dėl jautrumo dėl Josie, kiek nenorėdamas pakenkti Trumenui, vengia ją suimti, duodamas jai laisvą pasirinkimą ir ignoruodamas Alberto patarimus ją uždaryti kuo greičiau. Albertas pastaruoju metu išties tapo kur kas jautresnis ir suminkštintas Tvin Pykso aplinkos, ir net jeigu Kūperis nuo savo jautrumo nebuvo spėjęs pabėgti, Vindomo istorija jam nesuteikė galimybių parodyti tikrosios savo dvasios, o šioje situacijoje jis būtent tai ir daro.

Viską apimantis Kūperio nuoširdumas yra graži ir svarbi jo kaip veikėjo detalė, tačiau dabar serialas visu kuo parodo, jog ji gali būti ir pavojinga, kuomet ilgai delsęs Kūperis tiesiog paleidžia Josie ir ji nužudo Ekartą, o galiausiai miršta ir pati. Josie mirtis pati iš savęs yra keista (ji yra įkalinama kažkur stalčiuje?), turinti daugybę pasekmių (sąsajos su Ekartu; Trumeno gedulas; Kūperio naivumas; sugrįžęs Bobas) ir turbūt duosianti žymiai daugiau naudos ir istorijos nei iki šiol buvo davusi Josie. Pasakyti, kad ji ilsėtųsi ramybėje, yra sunku, kadangi ramybės ji turbūt niekad nepasieks, bet padėkoti už tai, kad jos mirtis turbūt buvo ne veltui, galima. Taip kad ačiū.

Kitos mintys

  • Henkas yra dar vienas nepasikeičiantis žmogus, tik šįkart jis savo apsimestiniu jautrumu neapgauna nei Trumeno, nei Normos, negaunantis pagalbos ir pasiliekantis už grotų. Nors vis tiek sugeba įvaryti Trumenui streso, kas tik parodo jo niekšiškumą.
  • Andrew ir Catherine greitai patampa labiausiai nekenčiama serialo pora ir tuo pačiu sužavi tuo, kad serialas per vieną sceną parodo, jog jie abu yra vienodai pikti ir niekšingi, kas yra nenuginčijamas argumentas, jog jie yra brolis ir sesuo.
  • Audrey, Šelė ir Dona gauna laišką nuo Vindomo ir turbūt pirmą kartą seriale atsidurtoje toje pačioje vietoje. Kol kas neaišku, ką jis rezga (merginų trejetą jis vadina savo karalienėmis, kas reiškia dar daugiau šachmatų metaforų), visgi šita istorija dar kartą pabrėžia, jog kad ir kiek šitame miestelyje mirtų jaunų merginų, kitos jaunos merginos laisvai priims žiauriai abejotinos kilmės kvietimus, nes naivumas Tvin Pykse yra pagrindinė valiuta.
  • Džeimsas turbūt su viskuo išvažiuoja į saulėlydį. Jo scena su Dona yra kaip paskutiniai juodi dūmai iš mašinos dusliarkės, pasikosėjantys prieš visiškai sustojant ir priverčiantys nusišypsoti šeimininką, nes tą mašiną jis jau seniai norėjo išmesti. Gero kelio.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą