2017 m. gegužės 15 d., pirmadienis

Twin Peaks. Antras sezonas. On the Wings of Love

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios pavadinime pateiktos „Twin Peaks“ serijos detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Twin Peaks“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Jeigu žiūrėjote šitą seriją – ir tikiuosi, kad žiūrėjote, antraip ko jūs čia ateinate? – turbūt pamatėt, kad į ją po ilgokos pertraukos sugrįžo Gordonas. Tas pats, kuris garsiai kalba, nelabai supranta Kūperio ir yra šiek tiek per daug pasitikintis savimi.

Dar svarbiau yra tai, jog šioje serijoje sugrįžta Davidas Lynchas. Vis dar ne kaip režisierius – to teks palaukti iki sezono pabaigos, - bet Lynchas nei prieš kamerą, nei už jos nebuvo matytas jau kurį laiką ir turbūt menkas sutapimas, kad per tą laiką „Twin Peaks“ pasiekė neregėtas žemumas. Dabar Lynchas sugrįžo priminti, dėl ko žmonės įsimylėjo šitą serialą, nes pastaruoju metu tai pamiršti buvo pernelyg lengva.

Visas susižavėjimas man grįžo per kelias minutes scenos kavinėje metu. Ta scena yra kažkas tokio, taip meistriškai išnaudojanti visas „Twin Peaks“ temas ir potemes ir judanti su tokiu pasitikėjimu, kad niekas jai nepaprieštaraus.

Scenos sumanymas paprastas: jos metu Gordonas įsimyli Šelę, o Kūperis – Annie. Prieš šitą sceną tos meilės nebuvo (Kūperis gal buvo susižavėjęs Annie, bet ne taip jau ir stipriai), o jos pabaigoje dviejose porose jau vyrauja kažkas daugiau nei susižavėjimas. Gordonui jis gal yra vienpusis ir labiau praktinis, kadangi jį pirmiausia pribloškia Šelės grožis, o vėliau jis negali patikėti, kad ją gali girdėti visiškai tobulai, kas leidžia meistriškai išnaudoti tvinpyksiškus palyginimus, kelis dešimtmečius nenaudotus žodžius ir visiškai neslepiamą nuoširdumą.

Kūperio atveju susižavėjimas yra abipusis, iš šono matomas Trumeno ir žiūrovų, kai Kūperis kaip mažas vaikas šypsosi žiūrėdamas į Annie ir pasakoja jai kvailus anekdotus, o ji juos supranta ir iš jų juokiasi, kas Kūperiui yra kaip šventė. Visa ta scena, trunkanti apie šešias minutes, išnaudoja kiekvieną „Twin Peaks“ rezervą, nuo nuoširdžios meilės ir keistai tinkančių dialogų, iki nelabai patogių potemių (du pusamžiai vyrai kabinasi prie dviejų mokyklinukių), keistų veikėjų (Gordono ir Log Lady pokalbis, nors ir trumpas, yra nuostabus) ir paslapčių atskleidimo.

Va dėl paslapčių man ši serija pakyla dar aukščiau, nors negaliu tiksliai pasakyti, ar mistika šioje situacijoje yra tokia ir pagrįsta. Kūperis, padedamas Annie, galiausiai išsiaiškina, kad majoro ir Log Lady tatuiruotės yra susijusios su Pelėdų uola, į kurią galiausiai nuvyksta visa ekspedicija. Kadangi pastaruoju metu „Twin Peaks“ vis judėdavo be tikslo, dabar yra smagu žiūrėti, kaip atrodo tikslingas judėjimas, kuomet yra aišku, kad visi veikėjai atsidurs toje pačioje vietoje, tik gal skirtingais būdais, ir tas pasiruošimas kelionei, nors ir neilgas, yra išnaudojamas grynai veikėjų statymui (Kūperis nekantrauja, Trumenas bando viską apgalvoti, o Endis treniruojasi velniai žino kam, nors savo rizikavimu sugeba dar kartą sužavėti Liusę).

Galiausiai viskas pavirsta į „National Treasure“ filmą, kartu su hieroglifais, neaiškiomis angomis, mistika ir šiek tiek perdėtu veikėjų kvailumu, kai jie pamato vieną įspūdingiausių dalykų savo gyvenime ir tiesiog išeina iš tos uolos neaišku dėl ko. Ši vieta vis dar verčia abejoti dėl „Twin Peaks“ sugebėjimų, kadangi serialas čia tiesiog nukvailina savo veikėjus tam, kad Vindomas pasirodytų už juos protingesnis, kas yra sukčiavimas ir tinginystė. Kaip ir serijos pradžioje, kai Trumenas kaip dovaną neaišku iš kur gauna medelį ir jį tiesiog pasideda ant stalo; kai visi žino, koks suktas yra Vindomas, priimti neaiškias dovanas yra baisiai keistas sprendimas. Tai greitai išsisprendžia visai protingu būdu – Gordonas perrėkia įrašymo įrenginį medelyje, - tačiau žala istorijos kokybei jau padaryta.

Šiaip dabar panašu, kad serialas su Vindomo istorija pasiliks iki pačios pabaigos, kadangi kažko naujo kurti tiesiog nėra laiko, o į Vindomą jau buvo investuota pakankamai daug pastangų (šioje serijoje jį jau surišo su majoro istorija ir panašu, kad Vindomas irgi dirbo su ateiviais), net jeigu neaišku, ar labai jau pagrįstų. „Twin Peaks“ ir šioje vietoje bent kažkiek pamynė savo principus, kadangi kuomet Vindomo matėme minimaliai – kai jis sumušė Leo ir šiaip elgėsi kaip išprotėjęs, - jis atrodė kur kas baisesnis nei dabar, kuomet laisvai vaikšto po miestą persirengęs vis kitu peruku, šįkart atsitrenkiantis į Audrey ir ją bent iš dalies įbauginantis. Vis dar neturiu paaiškinimo, dėl ko Vindomas taip nori tiesiogiai susitikti su savo būsimomis aukomis (vienintelis į galvą ateinantis paaiškinimas – serialas nori sukurti kažkokį terorą, kad žiūrovai bijotų tų susitikimų), bet panašu, kad teks su tuo susitaikyti ir to išlaukti. Laiko liko jau nedaug, tik keturios serijos, ir pabaiga yra pakankamai nuostabi, kad galėtume ištverti visas tas abejotinas istorijas. Patikėkit manim.

Kitos mintys

  • Kūperio ir Annie meilė yra išties pateikta nuostabiai ir įtikinamai, kadangi tai yra du nuoširdūs ir nemėgstantys (ar nemokantys) apsimetinėti žmonės. Jų susitikimas viešbutyje prie baro pratęsia tą susižavėjimą ir jiedu toje scenoje atrodo kaip Bergman ir Bogartas iš „Kasablankos“, abu besileidžiantys į uždraustą meilę, kurios išvengti jie net nesistengia.
  • Trumenas greitai nukauna į jo lovą įlipusią Ekarto asistentę. Šita istorijos vieta man irgi neaiški (priimu Kūperio paaiškinimą, kad Ekartas turbūt pavydėjo Trumenui dėl Josie), nors ji dar nėra stipriai užrišta, todėl verta tikėtis, kad prie jos sugrįšim.
  • Paaiškėja keista Donos mamos ir Beno sąsaja – panašu, kad jiedu anksčiau draugavo ir į gerąją pusę perėjęs Benas, atrodo, atgailauja, kad jiedu galiausiai išsiskyrė (jau pamečiau skaičių, su kiek moterų draugavo Benas). Įdomiausia yra tai, kad jie, panašu, kalba apie Doną ir tai, jog jis yra Donos tėvas, kas šiaip būtų nelabai reikalingas posūkis, nebent dar labiau pabrėžiantys Beno gerumo ir atgailos priepuolį.
  • Džeimsas keliauja po Ameriką ir rašo laiškus Donai ir prisiekiu, jis mūsų niekada nepaliks ramybėje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą