2017 m. gegužės 17 d., trečiadienis

Twin Peaks. Antras sezonas. The Path to the Black Lodge

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios pavadinime pateiktos „Twin Peaks“ serijos detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Twin Peaks“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Viena iš nenuginčijamų „Twin Peaks“ stiprybių, apie kurią esu daug kalbėjęs ir aš, ir kiti žmonės, yra veikėjų gausa, stebinanti ne tiek tuo, kad serialas gali šokinėti nuo vieno veikėjo prie kito ir taip sudominti žiūrovus (ko šio sezono antroje pusėje stipriai trūko), bet labiau dėl to, kad čia egzistuoja galybė veikėjų susigrupavimų, kurie yra įdomūs ir netikėti, tačiau galiausiai duodantys daug vaisių.

Šioje serijoje, pavyzdžiui, man sunku patikėti, kad vienoje vietoje dar niekad nebuvom matę Kūperio, Audrey, Šelės ir Donos. Galbūt per Loros laidotuves, nors tada aplinka ir situacija buvo visai kitokia. Dabar jie čia susitinka kokiai minutei ir vien tam, kad Kūperis merginas įspėtų dėl gresiančio pavojaus, kurį kelia Vindomas, bet ir to šiuo atveju užtenka. Čia yra keturi žmonės, kurie yra neabejotinai svarbiausi ir daugiausiai matomi serialo veikėjai, kurie niekad nebuvo susitikę toje pačioje scenoje ir tokiu būdu visai nustebina, nes jeigu prieš šią seriją būtumėt paklausę, ar jie yra buvę kartu, tikrai būčiau atsakęs teigiamai, taip kad „Twin Peaks“ dar sugeba nustebinti smulkiausiais elementais.

Bendrai serialas, kaip jau kalbėjom pastarąsias kelias serijas, juda susikaupęs ir su tikslu, vis labiau ir labiau vienydamas praktiškai visus veikėjus į tą patį grožio konkursą, kuriame, tikėtina, žiūrovai galės matyti visus įmanomus veikėjų suporavimus, kadangi dalyvių ten bus apsčiai. Ir konkursas – be to, kad jis Vindomui taps medžioklės zona – kartu į paviršių išneša pagrindines veikėjų charakteristikas tokiu būdu, tarsi scenaristai būtų buvę pažadinti iš ilgo miego ir dabar į vieną vietą pila tiek daug idėjų, kad sunku jomis nesižavėti.

Vien konkursas iššaukia begalę nuostabių situacijų. Yra vis dar mums mažai pažįstama, bet aiškiai kažką rezganti Dveino brolio našlė Lana, norinti laimėti konkursą ir vengianti santuokos su Dveinu dėl neaiškių, bet kruopščiai slepiamų paslapčių, galbūt susijusių su nesubtiliu jos ir Diko flirtavimu. Liusė taip pat nusprendžia imtis situacijos į savo rankas ir Endžiui paskelbia jau tuoj pasirinksianti savo vaiko tėvą ir pati dalyvausianti konkurse, suprasdama, kad Dikas ir Endis nėra iniciatyvą į savo rankas mėgstantys pasiimti vyrai, net jeigu ji pati neįsivaizduoja, kokią kalbą apie miškus sakys prieš komisiją.

Tada turim Audrey ir Beną, o pastarajam šioje serijoje vis stipriau prasimuša jo apsimetinėjimas geru žmogumi, kuomet jis šįkart dėl žiauriai savanaudiškų (nors teoriškai kilnių) tikslų stumia Audrey į konkursą tam, kad ši jį laimėtų ir taptų veidu, siejamu su miškų saugojimu. Serialas vėl grįžta prie savo subtilumo ir atrodo, kad Benas yra geriausias viso to pavyzdys, kai „Twin Peaks“ po truputį nagrinėja esmines jo savybes ir prisikasa prie jo pagrindų, ką gali padaryti tik sumaniausi kūrėjai.

Su Audrey susijęs ir dar vienas įdomus serijos elementas. Jos ir Džeko romantinė istorija iki šiol buvo viena beprasmiškesnių šio sezono linijų, grubiai pakeitusi tuščią Džeimso ir Donos romantiką. Ši serija tai kažkiek ištaiso, kuomet Audrey iš paskutiniųjų bando pasivyti į Braziliją dėl verslo reikalų išvykstantį (o šiaip scenaristų išmestą) Džeką ir, „Casablanca“ būdu jį pasivijusi (pastaruoju metu pastebiu gal net per daug „Casablanca“ vaizdinių), pripažįsta dar esanti nekalta, ir tada jie kuriam laikui užsidaro lėktuve ir taip toliau.

Šioje situacijoje man jų istorija gal ir nepagerėja, nors atrodo visai nuoširdžiai ir smagu matyti, kad Audrey susižavėjimas žymiai vyresniais už ją vyrais nėra absoliutus ir ji atrado kažką bent jau traukiančio link jos amžiaus. Įdomesnis man čia yra Audrey ir Pyto suporavimas, vėlgi nematytas viso serialo metu, ir teoriškai tai yra įdomu – Pytas yra absoliučiai nuoširdus ir išsakantis visus savo jausmus, o Audrey mes pažįstam kaip klastingą merginą. Ir visgi jiedu čia suartėja suprasdami, ką reiškia prarasti mylimą žmogų, kas yra išties gražiausia šios serijos detalė.

Ir šiaip viso to serijai užtektų. Vien serialo parodymas, kad jis atsiminė, ką reiškia jo veikėjai ir kaip reikėtų juos suprasti, yra nuostabus elementas, suteikiantis optimizmo sezono pabaigai ir po truputį užrišantis antraeilių veikėjų istorijas. Tik serija tuo nesibaigia.

Kaip jau tapo įprasta, Vindomas savo sumanymus kiekvienoje serijoje iškelia vis aukščiau ir šis kartas nėra išimtis. Pradedant tuo, kad neaišku, kokiu būdu jis buvo atitempęs šešių žmonių vos panešamą šachmatų figūrą su negyvu žmogumi joje, baigiant sprendimu iš niekur nieko kartu su Leo persirengti arkliu ir užmigdyti majorą, kad galėtų jį kankinti ir iš jo gauti visiškai lynchiškus atsakymus. Ir jis juos gauna, nes, kaip Kūperis suprato šioje serijoje, pagrindinis Vindomą į Tvin Pyksą atvedęs dalykas yra ne kerštas, o noras rasti paslaptingąjį Black Lodge, kuriame Kūperis jau yra buvęs savo sapnuose. Vindomas perpranta hieroglifus, supranta, kur yra jo ieškoma vieta ir jo piktdžiugiškas juokas vis dar skamba mano ausyse.

Tik būtų klaidinga manyti, kad jeigu jis suras tą vietą, Kūperis bus saugus. Mes matėm, kad Vindomas yra pakankamai išprotėjęs, jog ryžtųsi padaryti kelis blogus dalykus vienu metu. Kenkimas Kūperiui yra jo aistra, o vis auganti meilė tarp Kūperio ir Annie yra pripildyta didžiulio nerimo ir nuolatinės įtampos, neleidžiančios mėgautis jų visiškai nuoširdžiais santykiais. Kai jiems šokant Kūperis pamato nebylų ir galvą purtantį milžiną, o serijos pabaigoje iš miško išnyra Bobas, brangieji, gero galite nelaukti. Ir laukti tikrai liko visai nedaug.

Kitos mintys

  • Serijos metu bent trims veikėjams (moteriai kavinėje, Pytui ir Kūperiui) bei turbūt dar vienai (Annie kažkokiu būdu išmeta savo indus) nenuvaldomai dreba rankos. Matant tai, kad Bobas išlenda iš miško visų pirma judindamas savo ranką ir tik paskui parodydamas savo kūną, sąsajos toli ieškoti nereikia. Tik va man visiškai neaišku, kuo yra susiję visi tie veikėjai.
  • Kaip jau kalbėjom praėjusioje serijoje, grįžęs Lynchas tradiciškai sutvarkė visus reikalus. Gordono ir Šelės bučinys buvo keistas ir šokiruojantis, ir vietoje to, kad ji išsiskirtų su Bobiu, tai juos dar labiau suartina, kadangi Bobis supranta, ką galėjo prarasti nesiėmęs rimtų jausmų ir nevertindamas Šelės taip, kaip ji turėtų būti vertinama. Jų meilės istorija yra visad banguojanti ir iš dalies akivaizdu, kad scenaristai ją vis bando ištęsti ar pateikti įdomiau, ir turiu pripažinti, kad šita situacija išties yra sukurta nuostabiai ir protingai.
  • Serijos pradžioje yra efektyviai sukuriama Vindomo nužudyto vyro istorija. Jo draugas papasakoja apie jų bendra kelionę, apie jų nuotykius ir tai, kad vyrukas galvojo apie savo ateitį. Tai pravirkdo Endį, nors šiaip jį pravirkdo daug kas, o man tiesiog nuostabu, kad serialas nepaliko to vyro kaip dar vieno numirėlio, o sukuria kažkokį žmogišką portretą, kuris parodo, kad serialas pražudė žmogų su savo istorija ir ateitimi, kas Vindomą pateikia kaip dar baisesnį žmogų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą