2017 m. gegužės 21 d., sekmadienis

Twin Peaks: Fire Walk With Me

Čia pilna „Twin Peaks“ ir „Fire Walk With Me“ spoilerių, taip kad atsargiai.
Tik žiūrint „Fire Walk With Me“ galima suprasti, dėl ko viena geriausių „Twin Peaks“ serijų, kurioje Lelandas miršta ir biblinėje aplinkoje atgailauja už savo ar Bobo padarytas nuodėmes, nepatiko Davidui Lynchui. Šiaip ta serija yra sukurta nuostabiai, tik akivaizdu, kad Lynchas Lelando ir Bobo junginį suvokė toli gražu ne romantiškai ir pasibaigiantį iškart po atgailos. Čia yra situacija, kurioje tėvas prievartavo ir nužudė savo dukrą, ko negalėtų išplauti joks kiekis šventinto vandens.

Todėl „Fire Walk With Me“, rodantis įvykius iki Loros Palmer mirties ir neturintis jokių cenzūrinių ribų, kokias turėjo serialas, yra tarsi atsakas į tą seriją. Filmas buvo sukurtas be Marko Frosto – pagrindinio serialo scenaristo – ir yra grynas, koncentruotas lynchizmas, iš dalies papildantis bendrąją „Twin Peaks“ istoriją, nors dažnai atrodantis kaip galybė scenų, kurias Lynchas būtų norėjęs įdėti į serialą.

Rimtesnės priežasties pirmąjį filmo pusvalandį praleisti su agentais, kurių anksčiau nebuvom matę ir daugiau nebematysim, juk nėra. Chrisas Isaakas ir Kieferis Sutherlandas yra nuostabus, kiek kitoks patyrusio ir naujo agento suporavimas, nes jie abu yra vienodai nustebę atvažiavę į miestelį, savo keistais veikėjais ir aplinka panašų į Tvin Pyksą. Filmas nubrėžia nesubtiliai didelį kiekį paralelių tarp šių agentų potyrių ir Kūperio istorijos su Tvin Pyksu, įtraukiant tik savimi bandančius pasirūpinti veikėjus, neaiškią nužudytosios istoriją, tą patį nužudymo būdą ir netikėtą jųdviejų dingimą. Nenuostabu, kad viskas taip pat, nes merginą juk nužudė tas pats žmogus, ir net jeigu tos scenos su naujaisiais agentais yra visai smagios (ypač nuovadoje bendraujant su blogus juokelius mėgstančiais policininkais), jų reikalingumas yra abejotinas ir tokiais momentais visai suprantu, dėl ko filmas buvo nušvilptas Kanuose.

Tada yra paties Kūperio istorija, kuri yra išties stipri ir užpildanti kelias spragas, kurios serialo metu buvo gal ir aiškios, nors toks aiškus jų parodymas padeda. Žiūrint serialą buvo aišku, kad Kūperis visad domėjosi bent kažkokiais mistiniais dalykais, nes apie Tibetą ir astrologiją jis išties žinojo daugiau nei reikia, tačiau dabar paaiškėja, kad jo paslaptingumas yra įsišaknijęs dar giliau ir dar labiau susijęs su Lora nei buvo galima pagalvoti. Jis su kietai cinišku Albertu dalinasi savo mintimis ką žino apie kitą žudiko auką ir ką ji šiuo metu veikia, kas Albertui (ir galbūt Kūperiui) atrodo kaip laiko gaišimas, nors filmas mums parodo, kad Kūperis išties žino Loros veiksmus ir parodo dar gilesnį jų ryšį.

(David Bowie pasirodymas, nors ir trumpas, yra tobulas ir vien mintis, kad Bowie dirba su Lynchu, skamba įspūdingai. Tobulesnio žmogaus pristatyti tokią keistą, visą „Twin Peaks“ mitologiją apimančią sceną su visais keistaisiais veikėjais vienoje vietoje, nebuvo galima atrasti.)

Agentų istorija, tiesa, čia yra tik papildantys elementai. Iš tiesų visas šitas filmas yra apie Lorą ir Lelandą, ir „Fire Walk With Me“ turi tik vieną tikslą: parodyti, kaip buvo sukurtas Loros Palmer mitas ir pateikti ją kaip tikrą žmogų, ne toje gražioje nuotraukoje matomą visų garbinamą šventą merginą.

Filmas netrunka parodyti jos nuodėmingosios pusės, kurios kiekvienoje scenoje yra apsčiai. Lora daug rūko ir geria, ir dar daugiau vartoja kokaino, kurio siekia gauti iš visų neaiškių vietų. Kokainas, kaip galima pamatyti labai aiškiai, jos tiesiog neveikia ir ji jau yra priklausomybės stadijoje, kai jai reikia vartoti narkotikus ne tam, kad jai būtų geriau, o tam, kad nepasidarytų blogiau.

Ji mylisi ir su nepažįstamais vyrais, ir tai daro su tokia drąsa, kad jai tai akivaizdžiai negali būti pirmas kartas. Apie Loros vyrus ir serialo metu girdėjom ne kartą, o filme jie pasirodo tikrai ne visi (kur Benas?), tiesiog pamatyti tai, kad Lora su jais bendraudavo be jokio entuziazmo, o tarytum norėdama pamiršti savo gyvenimo skriaudas, yra tragiškas elementas. Kai scenoje su Dona (kuri, jeigu pastebėjot, atrodo kiek kitaip; Lynchas jos vaidmenį šįkart davė Moira Kelly) jos bučiuojasi su nepažįstamais vyrais, pats veiksmas yra tik rezultatas; iš tiesų tai yra dviejų draugių, turinčių priešingas nuomones, kova, turinti mažai ką bendro su pačiais vyrais. Jos galiausiai dėl to nukenčia, nes pagalvoti apie nepažįstamus vyrus juk reikia, tiesiog viskas dabar nušvinta kitomis spalvomis, kadangi serialo metu Lora iš šventosios buvo pavirtusi į bene blogiausią pasaulio žmogų, o po šio filmo ji pavirto tiesiog į normalų ir pažeistą merginą, kurios veiksmai turbūt ne visai atitiko jos mąstymą, tačiau kitaip ji negalėjo.

Būtent tai filmas pateikia aiškiau nei bet ką kitą. Mes pamatom tuos momentus, kai Lora po truputį supranta, kad Bobas yra įsikūnijęs į Lelandą ir kaip ji į tai reaguoja. Daug buvo kalbėta apie tai, kad Sheryl Lee buvo pasamdyta momentiniam vaidmeniui suvaidinti negyvą merginą, apie kurią yra kuriamos stebuklingos istorijos, o jos vaidyba taip patiko Lynchui, kad jis ją į serialą grąžino Maddy pavidalu ir tiesiog negalėjo ja atsistebėti, ką filmas parodo aiškiau nei bet kada. Lee čia yra stebuklinga, verkianti ir išsigąstanti kiekvienoje scenoje, bet vis kitaip ir vis įdomiai, kaskart atiduodanti begalę energijos ir tokiu būdu parodanti, kaip stipriai turėjo kentėti Lora, jeigu nuo Lelando kentėjo jau daugybę metų.

Mistiniai filmo elementai manę domina žymiai mažiau nei siaubo, ar bent jau tie, kurie susiję su Bobu, nors ir mistikoje yra visai įdomių detalių. Mums yra dar kartą užtvirtinama, koks ryšys siejo Lorą ir Kūperį, kuomet Kūperis jai sapne liepia neimti žiedo ir padeda merginai lygiai taip pat, kaip ji vėliau padėjo jam pasakydama savo žudiko vardą. Yra ir šalia Loros gulinti Annie, ne tiek Lorai, kiek žiūrovams pasakanti, kad gerasis Kūperis yra įstrigęs Black Lodge ir mieste jo pavidalą yra perėmęs Bobas, kas, beveik neabejoju, taps naujojo sezono centru (aišku, nuspėti Lyncho ėjimus būtų kvaila, bet jis ne kartą sakė, kad svarbiausia naujųjų serijų dalis bus susijusi su šiuo filmu, o Kūperio įstrigimas Raudonajame kambaryje tikrai gali tapti serialo centru).

Šitas keistas, dažnai nelogiškas ir tikrai kitoks nei buvom įpratę filmas nėra dviejų valandų „Twin Peaks“ versija, o labiau užuomina, ką Lynchas visad norėjo padaryti su serialu. Jam, panašu, šioje vietoje pasisekė. Lora po „Fire Walk With Me“ man tapo visiškai tikru žmogumi, kurio abejotini veiksmai yra didžiąja dalimi pateisinami, juolab kad ji nedarė nieko baisaus, tiesiog naudojo savo kūną draudžiamiems ar klausimus keliantiems dalykams (nors ir tai ji darė labiau ieškodama prasmės nei norėdama nusikalsti; kai ją prievartauja Bobas, ji visų pirma ne baisisi ir bando pabėgti, o jo klausia, kas jis toks). Tuo tarpu Lelandas, kurio atgaila antrojo sezono viduryje man yra turbūt nuostabiausia serialo scena, pateisinimų jau neturi. Visas šitas filmas yra apie nuolatinį terorą, kurį dėl savo tėvo jautė viena mergina, ir kine yra mažai pavyzdžių, kuomet taip stipriai yra sukuriama nuolatinės prievartos baimė (filmas parodo, kad apie Lelando/Bobo žiaurumus žinojo ir Sara, kas jai irgi suteikia kitokį atspalvį, nors ji yra labiau panaši į moterį, kurios nuolatinis skausmas ją privertė bijoti visko ir nedaryti nieko, ką ji darė ir serialo metu).

Jeigu čia nagrinėjamos temos yra užuomina, ką naujosiose serijose išdarinės Lynchas, aštuoniolika valandų su juo gali išvarginti kaip reikiant. Bet aš pasiruošęs.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą